G. Orwello romano „1984“ fenomenas: kodėl jis toks svarbus mūsų laikais

Kadras iš kino filmo „1984“ (1984, rež. Michaelis Radfordas). Richardas Burtonas ir Johnas Hurtas. „Scanpix“ nuotr.

Yra toks juokelis – esą George'as Orwellas sako: „1984“ parašiau kaip įspėjimą, o ne kaip instrukciją. Skaitant jo romane vardijamą partijos nariui būtinų savybių sąrašą, sunku atsikratyti jausmo, kad Rusijos propagandistai šio juokelio nėra girdėję. Akivaizdu, jog ši ir daugybė kitų paralelių su mūsų dienomis lėmė, jog prieš 75-erius metus išleistas romanas lig šiol yra lepinamas tokio populiarumo, kokio sulaukė vos kelios kitos akademinės, politinės ar populiariosios kultūros sričių knygos. VŽ pasidomėjo, ką „1984“ reiškia 2024-aisiais.

Skaitančioji pasaulio dalis šį mėnesį plačiai mini G. Orwello distopinio romano „1984“ išleidimo sukaktį – Jungtinės Karalystės (JK) knygynuose jis pasirodė prieš 75-erius metus, 1949-ųjų birželio 8 dieną. Praėjus trims mėnesiams, rugsėjį, austrų rašytojas, sociologas Franzas Borkenau (1900–1957), vienas pirmųjų totalitarizmo tyrinėtojų ir G. Orwello draugas, jam parašė:

„Totalitarinio režimo baisumai yra tokie neapsakomi, kad nepasiduoda nei mokslinei analizei, nei meniniam atkūrimui, todėl mums taip ir nepavyksta apibūdinti tikrosios jo esmės, kuri, žinoma, palanki diktatūroms. Ir tik jūsų knyga, man regis, visapusiškai perteikia, ką totalitarinis režimas reiškia tiems, kurie gyvena jo sąlygomis.“