E. Parulskis. Peilis ir lipdukas

Pačią nuomonę (ar poziciją) jie skleidžia visai noriai, prireikus – gina, o štai ženklais jos nedekoruoja. Jokių proginių feisbuko rėmelių, marškinėlių su užrašais, sportbačių su ryškiai matomu logotipu (išskyrus „Adidas“ juosteles, kurioms – bet tik ant batų – penkiasdešimtmečiai plius jaučia silpnybę). Jokių automobilinių vėliavėlių, spalviškai dedikuotų šalikų ir net jokių ženkliukų ant krūtinės.

Spaliukai

Ar įmanoma paaiškinti, kaip tokia būsena susiformavo? Įmanoma, tereikia atlikti atvejo analizę. Ir atvejis, lyg tyčia, yra visiškai šalia – aš pats. Taigi, tyrimo starte išsiaiškinau, kad simbolinės ar vertybinės savidekoracijos chronologija (mano atveju) telpa į dvi grupes. Pirmosios grupės laiko riba startuoja 1973 m., o baigėsi 1988 m. vasarą.