Serialas „Vyčio monumentas Lukiškių aikštėje“: devintas sezonas

Lukiškių aikštė Vilniuje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Sostinės Lukiškių aikštė ir toliau lieka neįveikiamų valstybės projektų sąrašo pirmajame trejete – nuo 1999 m. įvyko aštuoni jos rekonstravimo projektų ir monumento idėjos konkursai. Dabar Vilniaus savivaldybė pasirengusi skelbti dar vieną, o VŽ siūlo Lukiškių aikštėje pastatyti visų jau įvykusių konkursų nugalėtojų darbus, – juk jų autoriams premijos jau sumokėtos, bendrai skaičiuojant, – gana nemaža krūva pinigų.

Kai 2017 m. lapkritį po visuomenės balsavimo internetu ir ekspertų įvertinimo buvo paskelbtas Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro surengtų kūrybinių dirbtuvių-konkurso laimėtojas – Andriaus Labašausko memorialas laisvės kovotojams partizanų bunkerio motyvais „Laisvės kalva“ ir numatyta jo pastatymo data – 2018 gruodžio 1-oji, atrodė, kad maždaug po 20-ies metų nesusipratimų finišo juostelė pagaliau bus pasiekta. Juolab projektas buvo skirtas Lietuvos nepriklausomybės Akto paskelbimo ir sykiu valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

Tačiau prireikė vos dienos, kad iš skrybėlės būtų ištrauktas pirmasis triušis – Kultūros paveldo departamento (KPD) iškeltas „Stop“ ženklas, esą „Laisvės kalvos“ projektas pažeidžia vertingąsias aikštės savybes. O tuomet prasidėjo teismų virtinė, kurią užkūrė Vyčio paramos fondas (VPF), palaikantis konkurse su „Laisvės kariu“ antrą vietą užėmusią grupę (vadovas architektas Gintaras Čaikauskas, skulptorius Arūnas Sakalauskas, architektai Linas Naujokaitis ir Kęstutis Akelaitis) ir užsimojęs švitriausiu kardu nukirsdinti „Laisvės kalvos“ idėją. Netrukus prie teismų maratono prisijungė ir patys Vyčio memorialo kūrėjai.