Nidoje eksponuojami įstabūs archeologiniai radiniai
Kilnojamoje parodoje „Pajūrio akmens amžius“, pasak jos rengėjų, eksponuojami „vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių. Tarp jų – ir 5.000 metų skaičiuojanti apeiginė lazda su briedės galva“. Tiesa, briedės galva nėra originalas, jis saugomas Vilniuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3), nuolatinėje archeologijos ekspozicijoje. Į Nidą atvežta jos kopija, kuri gali būti vežiojama į parodas visoje Lietuvoje.
Matė tik archeologai
Pasak parodos kuratorės, LNM archeologės Dalios Ostrauskienės, į Kuršių nerijos istorijos muziejų atvežti visuomenei dar niekad nerodyti eksponatai, – juos galėjo matyti tik archeologijos konferencijų dalyviai: „Dauguma eksponatų rasti būtent čia, pajūryje. Kai kurių eksponatų, pavyzdžiui, gintarinių sagučių, dydis siekia vos pusę centimetro, o didžiausi yra rekonstruoti Pamario kultūros puodai iš archeologinių tyrinėjimų Nidoje, kuri visoje Lietuvoje išsiskiria čia randamų puodų dydžiu. Jiems – apie 5.000 metų “.
Tarp beveik 200 eksponatų pristatomi ir specifiniai, tik šiam kraštui būdingi akmens amžiaus archeologiniai radiniai: ūkinės veiklos įrankiai, su tikėjimais ir estetiniais protėvių poreikiais susiję amuletai iš žvėrių dantų, patys seniausi Lietuvoje dailės siužetai ant puodų sienelių, mažosios antropomorfinės ir zoomorfinės dailės plastika, sukurta iš kaulo, rago ir gintaro.
Ypatingas eksponatas
Pasak parodos rengėjų, šioje parodoje eksponuojami archeologės dr. Rimutės Rimantienės, šiemet švęsiančios 100-to metų jubiliejų, radiniai, aptikti 1966–1990 m. tyrinėjant pajūrio akmens amžiaus gyvenvietes. Čia buvo rasta ir vadinamoji Briedžių Briedė – įstabioji apeiginė lazda su išpjaustyta briedžio galva. Parodoje pristatoma jos kopija, kurią atkūrė LNM restauratorius Jonas Petuchovas.
„Tarpuakyje esantis gumburėlis, šnervės, žandikaulis, įtaigiai pavaizduota povyza... Nepasakysi, kad vilkas ar lapė, iš karto akivaizdu, kad briedė. Galva neišneša bandant suvokti, kaip anų laikų darbo priemonėmis – gremžtukais ir titnaginiais raižikliais – žmogus sugebėjo sukurti tokį meno kūrinį. Net dabar, turint pačias geriausias priemones – skalpelius, grąžtus, mikroskopus, – buvo ką veikti, siekiant idealiai atkartoti apeiginę lazdą“, – LNM pranešime cituojamas J. Petuchovas.
Anot restauratoriaus, darbo buvo įdėta daug. Briedės kopiją gamino iš gipso, nors originalas padarytas iš briedės rago. Su kolegomis net diskutavo, ar verta ir ar nepavojinga kurti kopiją, visiškai analogišką originalui.
„Dailinimui galo nėra. Padarei, bet atrodo, kad gali dar ir dar tobulinti. Kolegos sakė, kad gal geriau tegu šiek tiek skiriasi, nes bus pavojinga, jeigu negalėsim atskirti kopiją nuo originalo“, – juokaudamas sakė restauratorius.
Paroda „Pajūrio akmens amžius“ yra to paties pavadinimo archeologijos dienų, Nidoje vyksiančių liepos 10–12 d., renginio dalis. Parodos Kuršių nerijos istorijos muziejuje ji veiks iki liepos 28 d.
Liepos 31 d., kartu su edukacine programa, paroda bus atidaryta Jono Šliūpo memorialinėje sodyboje Palangoje.
Kultūrinė stotelė – Juodkrantė
Dar viena kultūrinė stotelė pamaryje – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerijoje veikianti paroda „Briedis kopose ir kiti Kuršių nerijos gyvūnai“ iš klaipėdiečio kolekcininko Aleksandro Popovo XIX a.–XX a. pirmos pusės Rytų Prūsijos tapybos ir grafikos rinkinio. Čia eksponuojama 40 paveikslų ir estampų, vaizduojančių laukinius bei naminius krašto gyvūnus ir paukščius.
Ant Urbo kalno
Ta pačia proga „Neringos muziejai“ primena, jog duris lankytojams atvėręs Nidos švyturys – apie 30 m aukščio marinistinės kultūros paminklas ant Urbo kalno – nuo liepos 9 d. iki rugsėjo vidurio svečių laukia kasdien 10–19 val.
Bilietus galima įsigyti švyturio kasoje.
