Iliustruotoji istorija: Amundseno kelias

Publikuota: 2019-12-22
Norvegų keliautojas, atradėjas Roaldas Amundsenas savo kabinete Svartskoge, 1910 m. AFP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
Norvegų keliautojas, atradėjas Roaldas Amundsenas savo kabinete Svartskoge, 1910 m. AFP / „Scanpix“ nuotr.
 

300 metų keliautojai ir atradėjai nesėkmingai ieškojo kelio tarp Europos ir Azijos. 1903 m. norvegų ašigalių tyrinėtojas Roaldas Amundsenas išplaukė ieškoti šiaurės vakarų jūrų kelio, kurį mėgindami rasti žuvo keli šimtai vyrų.

Mažame vienastiebiame laive „Gjoa“ girdėti šūksnis: „Laivas horizonte!“. Daugiau nei dvejus metus vienišas laivas plaukiojo vandenyse į šiaurę nuo Kanados, ieškodamas šiaurės vakarų jūrų kelio – legendomis apipinto jūrkelio, kurį bandė atrasti daugybė keliautojų. Visą tą laiką septyni laive esantys vyrai nematė nė vieno balto žmogaus.

Septyni „Gjoa“ įgulos nariai susirenka ant denio ir smalsiai žiūri į banginių medžiotojo Charleso Hanssono iš San Fransisko laivą. 1905 m. rugpjūčio 26 diena, šeštadienio popietė. Ruožas tarp Pario kyšulio, šiauriausio Amerikos žemyno taško ir Nelson Hedo, pietinio Bankso salos taško, yra beveik neužšalęs.

„Gjoa“ iškeliama Norvegijos vėliava ir kapitonas Roaldas Amundsenas čiumpa dienoraštį, kad aprašytų triumfą keliais žodžiais: „Šiaurės vakarų jūrų kelias užkariautas. Šią akimirką išsipildė mano vaikystės svajonė.“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Atradimų pradžia

Roaldo Amundseno atradimų kelionė prasidėjo dar 1889 m., kai tuo metu septyniolikmetis mokinys perskaitė apie tautietį Fridtjofą Nanseną, kuris slidėmis perčiuožė visą Grenlandiją. Ši kelionė per ledą sukėlė tikrą sensaciją, o reportažai jaunajame Roalde pažadino ašigalių tyrinėtoją.

„Pirmą kartą viduje tarsi kažkas aiškiai ir jausmingai sušnabždėjo: „Pagalvok, gal galėtum atrasti šiaurės vakarų jūrų kelią!“ – rašė Amundsenas po daugelio metų. Tačiau kelias iki atradimo buvo ilgas, nes Roaldas pažadėjo tėvui studijuoti mediciną. Gydytojo profesija jo nė kiek nedomino. Tik kai mirė abu tėvai, Amundsenas galėjo išpildyti savo svajonę: jis pradėjo plaukioti, kad įgytų patirties, kiek vėliau tapo antruoju šturmanu „Belgicos“ ekspedicijoje, kuri žiemojo Antarktyje (1897–1899 m.).

Kelionė virto tikru košmaru dėl skorbuto, o per ilgą poliarinę naktį du jūrininkai išprotėjo. Tačiau Amundsenas kaupė patirtį ir netgi tapo pirmuoju slidininku šaltajame žemyne.

Sugrįžęs namo jis pradėjo ruoštis savo paties ekspedicijai. Vyras suprato, kad neužtenka būti pirmuoju žmogumi nepažįstamoje žemėje, ekspedicija turi turėti mokslinį pagrindą. Kaip tik tuo metu mokslininkus domino, regis, judantys poliai, todėl Amundsenas apsilankė Hamburge pas garsiausią žemės magnetizmo ekspertą, profesorių Georgą von Neumayerį..

„Tikslus žemės magnetinio šiaurinio poliaus nustatymas mokslui turėtų neįkainojamą vertę“, – patikino Neumayeris ir daugiau nei mėnesį dėstė norvegui magnetizmo niuansus.

Už tėvų palikimą jis nusipirko senutėlį mažą laivelį „Gjoa“ ir paruošė jį kelionei. Laivas buvo vos 70 pėdų ilgio ir puikiai tiko Amundsenui, kuris planavo nedidelę ekspediciją. „Belgicoje“ jų buvo devyniolika vyrų, kuriuos kasdien reikėjo užimti ir pamaitinti. O „Gjoa“ jis ketino plaukti su šešiais vyrais.

Palikimo neužteko, tad Amundsenas buvo priverstas skolintis pinigų įrangai įsigyti ir pasamdyti žmonėms. Kreditoriams jis žadėjo grąžinti pinigus, kai baigsis kelionė, tačiau šių pasitikėjimas menko, jie grasino, kad paims laivą už užstatą.

Vis tik 1903 m. birželio 17-ąją „Gjoa“ išplaukė iš Kristianijos. Krantinėje niekas nemojavo, nes Amundsenas niekam nebuvo užsiminęs nė žodžiu apie kelionę. Ekspedicija prasidėjo pabėgimu ir tik kai „Gjoa“ pasiekė tarptautinius vandenis, Amundsenas galop pasijautė saugus. Jis pasiėmė butelį gero romo: „Pabėgome nuo kreditorių, berniukai. Dabar svarbu, kad visi vykdytų savo pareigas. Tai visai nesudėtinga. Į sveikatą ir geros kelionės.“

Patyrę nariai

Ekspedicijoje dalyvavo patyrę „berniukai“. Pederis Ristvedtas buvo Amundseno inžinierius, išmanė meteorologiją, kalvystę ir šunų priežiūrą, Helmeris Hanssenas buvo medžioklės specialistas ir puikiai išmanė plaukiojimą lediniame vandenyje, Antonas Lundas plaukiojo nuo dvylikos metų, o Gustavas Juelis šešias savaites Vokietijoje studijavo žemės magnetizmo matavimus.

Laivo kokas Adolfas Henrikas Lindstromas gamino maistą ankstesnėje norvegų ekspedicijoje ir garsėjo savo patiekalais, kurie keldavo ūpą visiems ašigalių tyrinėtojams. Ekspedicijoje dalyvavo ir vienas danas: karinio jūrų laivyno karininkas Godfredas Hansenas pasiėmė atostogas, kad taptų antruoju „Gjoa“ kapitonu.

Visi buvo geri jūrininkai ir savo srities žinovai – Amundsenas tai puikiai išnaudojo savo „savanoriška disciplina“: „Nusprendžiau laive – kiek tai įmanoma – įvesti laisvės sistemą, t. y. leisti visiems jautis savarankiškiems savo srityje.“

Septynių vyrų laukė pavojingas nuotykis ? per pastaruosius 300 m. keli šimtai tokių nuotykių ieškotojų neteko gyvybės.

Laivas pilnas šunų

„Gjoa“ nesunkiai perplaukė Šiaurės Atlantą ir apiplaukė Atsisveikinimo kyšulį Pietų Grenlandijoje. Toliau kelias ėjo palei vakarinę Grenlandijos pakrantę į Godhauno įlanką, kurioje Amundsenas turėjo pasiimti reikmenų ir grenlandiškų šunų.

„Už šunis sumokėjau po trylika kronų už vieną. Be to, įsigijau daug rogių, botagėlių ir diržų“, – pasižymėjo Amundsenas dienoraštyje liepos 31-ąją.

„Gjoa“ plaukė link mažos uolėtos salos, pavadintos Dalrimplo uola, kurioje škotų banginių medžiotojai pagal susitarimą buvo paruošę dideles atsargas. Reikėjo įveikti rūką ir dreifuojantį ledą, kol galop 105 dėžės su atsargomis, be visa ko, pemikanu šunims, buvo sukrautos į laivą ir jis galėjo plaukti toliau į vakarus Lankasterio sąsiaurio link – į šiaurės vakarų jūrų kelią.

Laivas plaukė smarkiai nugrimzdęs, nes gabeno daug reikmenų ir maisto atsargų ekspedicijai. Denyje buvo sukrautos dėžės, o ant jų gulėjo kinkomieji šunys.

Kelias ėjo pro Beechey salą, kurioje buvo likusios nepasisekusios Franklino ekspedicijos žiemos stovyklos liekanos. Maždaug prieš 50 metų, 1846-aisiais, Johnas Franklinas ir jo laivai „Terror“ ir „Erebus“ čia praleido žiemą prieš išplaukdami į katastrofišką kelionę.

Amundsenui ši vieta buvo ašigalių tyrinėtojų šventovė. Jis visą vakarą sėdėjo „Gjoa“ laive ir mąstė: „Franklinas ir jo vyrai paaukojo gyvybę norėdami rasti šiaurės vakarų jūrų kelią. Jie verti geresnio įamžinimo nei paminklinis akmuo. Turime pripažinti, kad jie buvo pirmieji šiaurės vakarų jūrų kelio atradėjai.“

Amundsenas buvo geriausiai pasiruošęs keliautojas ir atradėjas, išvykęs ieškoti šiaurės vakarų jūrų kelio, nes turėjo visus žemėlapius, kuriuos buvo sudariusios prieš jį keliavusios ekspedicijos.

Beechey saloje tarp Franklino paliktų daiktų Amundsenas rado geležies, tvirtos odos batų padams gaminti ir toną anglių, kurios galėjo praversti kelionėje. Visi daiktai buvo sukrauti į laivą ir įgula plaukė toliau.

Katastrofa ištiko du kartus

Iš tiesų Amundsenas galėjo plaukti toliau į vakarus vandenimis beveik be ledo lyčių ir būtų pasiekęs šiaurės vakarų jūrų kelią labai greitai, tačiau tam, kad atliktų mokslinę užduotį, jis turėjo peržiemoti. Norėdamas priartėti prie magnetinio šiaurės poliaus jis plaukė į pietus – į vandenis, kurie pražudė Frankliną.

Iki tol viskas vyko pagal planą. Rugpjūčio 27 d. Amundsenas dienoraštyje rašė: „Slinkome toliau į pietus ? ir per rūką, ir per giedrą, ir pučiant lengvam vėjui, ir visai ramiu oru. Jūroje pilna mažų ledo gabaliukų, ne didesnių už futbolo kamuolį, kurie mums visai netrukdo. Ar tikrai taip lengvai praplauksime?“

Jau po trijų dienų ištiko pirmoji katastrofa. Rugpjūčio 30 d. „Gjoa“ užplaukė ant rifo ir beviltiškai įstrigo: „Vienuoliktą valandą mane pažadino baisus smūgis ir iškart nulėkiau ant denio. Užplaukėme ant mažos salos, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo viena mažųjų Boforto salų.“

Variklio nepakako laivui nustumti, todėl Amundsenas įsakė dalį krovinio išmesti per bortą ir iškelti visas bures, kad vėjas stumteltų laivą. Sprendimas buvo gana drąsus, bet stiebas atlaikė ir kelionė tęsėsi.

Kitą dieną laivą ištiko nauja katastrofa. „Kai vakare susiruošiau aprašyti dieną dienoraštyje, staiga išgirdau: „Gaisras!“ Nuskubėjau į viršų ir pamačiau, kaip iš mašinų skyriaus kyla liepsnos ir troškūs dūmai“, – pasakojo Amundsenas.

Gaisras buvo mirtinai pavojingas, nes šalia stovėjo geležinės cisternos su 10.000 l naftos. Jeigu užsidegtų degalai, laivui būtų galas, o vyrai ? pasmerkti myriop. Laimė, šaltakraujai įgulos nariai mašinų skyrių užliejo vandeniu ir užgesino liepsną, o vyrams buvo įsakyta daugiau niekada nebenaudoti atviros ugnies mašinų skyriuje.

Žiemos uostas pasaulio pakraštyje

Amundsenas planavo keliaudamas peržiemoti du kartus. Visų svarbiausia jam buvo magnetiniai stebėjimai, tačiau jis taip pat tikėjosi įgyti praktinių žinių apie išgyvenimą Arkties regionuose. Įgytas žinias jis ketino panaudoti būsimose ekspedicijose, apie kurias svajojo.

Rugsėjo 9 d. „Gjoa“ prisišvartavo įlankoje prie Karaliaus Viljamo salos. Saloje buvo gėlo vandens upokšnių ir laukinių žvėrių – elnių, žąsų ir kurapkų. Eskimų stovyklos liekanos bylojo, kad tai yra gera vieta įsikurti.

„Nusprendžiau, kad šiame uoste žiemosime. Jeigu būčiau sėdėjęs namie ir svarstęs apie žiemos uostą, tikriausiai nebūčiau radęs geresnio“, – apibendrino Amundsenas.

Įlanka buvo pavadinta Gjoa Heivenu. Artimiausiomis savaitėms temperatūrai smarkiai krintant žemiau nulio, greitai buvo statomi maži nameliai, sandėliai ir astronominė observatorija Uranienborgas. Be to, gerokai pasipildė maisto atsargos ? spalį vyrai nušovė net devyniasdešimt elnių, nes vėliau, žolę užklojus sniegui ir ledui, gyvūnai kasmet patraukia į pietus. Tačiau atsargos buvo viena, o mokymasis išgyventi Arkties regione – visai kas kita.

Spalio 12 d. dienoraštyje rašoma: „Šiandien nušoviau devynis elnius, du iš jų – nuostabūs patinai, dabar jau išskersti. Šiandien naudojome šunis mėsai gabenti, tačiau mums sekėsi sunkiai, nes neturime patirties.“

Amundsenas netrukus susipažino su tikrais gyvenimo ašigalyje „ekspertais“ – jį aplankė penki eskimai. Tačiau norvegai nesijautė visiškai saugūs. Amundsenas išėjo su jais susitikti, o jam įkandin ėjo kiti įgulos nariai, ginkluoti karabinais.

„Jie artinosi nerodydami baimės ženklų. Tada draugiškai pasisveikino paglostydami mums krūtinę ir ištardami „Minaktumi“. Padarėme tą patį ir užmezgėme draugystę.“

Nauji draugai ir nauji drabužiai

Vietiniai buvo pakviesti prie stalo pasivaišinti elniena. Eskimai aplankė norvegus dar ne kartą. Vyrai mainė savadarbius įrankius, pavyzdžiui, lankus ir peilius, bei kitus daiktus į norvegiškas plienines adatas. Po kelių savaičių Amundsenas netgi buvo pakviestas į eskimų namus ir pirmą kartą pernakvojo iglu. Eidamas į svečius jis nusinešė kakavos ir siūlė eskimams, „bet jie jos neragavo, tik purtė galvas murmėdami „ita“ (elniena)“.

Gruodžio 1 d. norvegai išvydo saulę paskutinį kartą. Dienos šviesą pakeitė kelių valandų vidudienio prieblanda, tačiau spindinti poliarinė pašvaistė priminė apie artėjančią šventę – Kalėdas. Amundsenas žinojo, kad šventė yra svarbi toli nuo namų esančios įgulos gerai nuotaikai palaikyti.

Jūreiviai papuošė kajutę vėliava ir sėdo prie stalo išsimaudę „Gjoa“ garinėje pirtyje. Pirmiausia kokas Lindstromas patiekė ryžių košę, tuomet – elnienos kepsnį su raudonu vynu, o desertui pagamino romo pudingo, jį patiekė su likeriu ir pasiūlė cigarų. Apsikeitus dovanomis, buvo sakomos sveikinimo kalbos ir šaukiama „valio“, o Kalėdų giesmėms akompanavo lūpinė armonikėlė.

„Gražiai skamba, kai visi septyni drauge šaukiame „valio“. Esu tikras, kad pasilinksminome karališkai“, – pažymėjo Amundsenas po įsimintinų Kūčių pasaulio pakraštyje.

Menas pastatyti iglu

Naujieji 1904-ieji prasidėjo mokantis važiuoti šunų kinkiniu – mokė eskimai. Tuomet ekspedicija pradėjo tikslios magnetinio Šiaurės ašigalio vietos nustatymą. Matavimai parodė, kad magnetinis šiaurės polius pasislinko iš tos vietos, kurią prieš 73 metus buvo nustatęs ašigalių tyrinėtojas Jamesas Clarkas Rossas.

Grįžę prie „Gjøa“ norvegai atsilygino eskimams už pagalbą vakarietiškais vaistais, kai vienas eskimų susirgo. „Šiandien užsuko Teraiu. Jam skaudėjo galvą ir pilvą, jis vėmė. Daviau jam vidurius laisvinančių tablečių su amerikietišku aliejumi. Puiki vidurius laisvinanti priemonė“, – rašė Amundsenas.

Buvo intensyviai mokomasi statyti sniego namelius. Per kelias savaites Amundsenas išmoko pastatyti iglu keturiems asmenims mažiau nei per dvi valandas. Tai buvo gana įspūdinga, nors eskimai tą pačią užduotį atlikdavo per pusvalandį.

Galop Amundsenas nusprendė rengtis eskimų drabužiais, o po penkių mėnesių Arktyje ašigalių tyrinėtojas visai pakeitė savo garderobą: „Praėjusį trečiadienį apsirengiau kaip eskimas. Apatiniai rūbai ir striukė nesukišti į kelnes, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti prie kūno. Apatinės ir viršutinės kelnės sujuostos per juosmenį virvele, laisvai kabo žemiau kelių ir užeina ant ruonenos batų, kad oras taip pat galėtų laisvai cirkuliuoti.“

Artėjant pavasariui, Amundseno vyrus apėmė namų ilgesys. Jie buvo nusiteikę plaukti toliau, tačiau Amundsenas norėjo likti ir baigti mokslinius tyrimus. Kapitono ketinimai sukėlė įgulos nepasitenkinimą. Nuotaikos negerino ir tai, kad jis griežtai uždraudė lankytis pas eskimų moteris. Amundsenas pareiškė, kad ekspedicijoje ne vieta aistroms, be to, jis sužinojo, kad kai kurie eskimai serga venerine liga – sifiliu.

Gyvenimas drauge su eskimais nebuvo labai sklandus, eskimus gundė didelės norvegų maisto ir įrangos atsargos – jie nebuvo matę tokios gausos.

„Šįryt pasirodė Ugpikas ir Angudju. Jie papasakojo, kad praėjusią naktį penki eskimai įsibrovė į atsargų palapinę ir pavogė duonos, pemikano ir dėžutę sviesto“, – 1905 m. vasario 13 d. rašė Amundsenas stebėdamasis.

„Keisčiausia, kad tarp šių penkių plėšikų yra žmonės, su kuriais elgėmės gražiausiai, t. y. Teraiu ir Nanurlo. Pirmasis gyveno pas mus visą praėjusią žiemą, o antrąjį – maždaug 16 metų vaikiną – neseniai išgydėme nuo sifilio.“

Ugpikas gavo kirvį už savo geranoriškumą ir jam buvo pavesta pasakyti vietiniams, kad jeigu vagys pasirodys dar kartą, „bus nušauti be pasigailėjimo“.

Pasiruošę išvykti

Praėjo dar viena žiema, kol magnetinio poliaus matavimai buvo baigti. „Gjoa“ vandens talpos buvo užpildytos, variklis kruopščiai patikrintas. 1905 m. rugpjūčio 13 d. laivas buvo pasiruošęs išplaukti. „Išvykome šįryt, trečią valandą. Mūsų draugai eskimai susirinko pakrantėje ir mums mojo. Pylimas, kur stovėjo namai, ir eskimų palapinių žiedai – tai viskas, kas liudija apie mūsų dvejus metus trukusį gyvenimą Ogochjogtu (Gjoa Heivene – red. past.)“, – dalykiškai rašė Amundsenas apie atsisveikinimą su savo namais Arktyje.

Vos per dvi savaites norvegai išplaukė į vandenis, kuriuose plaukiojo daug laivų. Į pietus nuo Bankso salos jie sutiko amerikiečių banginių medžiotoją Charlesą Hanssoną. Tai, kad norvegų laivas yra gyva legenda, liudija nustebusio amerikiečių kapitono šūksnis pamačius „Gjoa“: „Jūs arba norvegai, arba bepročiai!“

Amerikietis pasikvietė norvegus į laivą ir pavaišino gardžiais pietumis, o tuomet vyrai išplaukė į vakarus. Tačiau prasidėjo žiema ir ledas juos sustabdė prie Kings Pointo netoli Heršelio salos. Jie buvo priversti žiemoti dar kartą – dvylika kitų laivų buvo įkalinęs ledas.

Paskutinė kelionė rogėmis

Amundsenas manė, kad žinią apie „Gjøa“ sėkmingai perplauktą šiaurės vakarų jūrų kelią reikia kuo greičiau paskleisti. Jis nusprendė žiemą nuvykti į artimiausią telegrafo stotį kartu su kapitonu iš sudužusio banginių medžiotojų laivo „Bonanza“.

Dvejomis rogėmis, į kurias buvo pakinkyta dvylika šunų, jiedu turėjo pasiekti Fort Jukoną, esantį už 600 kilometrų į pietus. Tačiau kelionė išėjo gerokai ilgesnė, nei tikėtasi. Su slidėmis bei eskimo Jimmio ir jo žmonos Kappos pagalba jie atvyko į Fort Jukoną po mėnesio, tačiau atvykę sužinojo, kad čia, pasirodo, nėra telegrafo. Tuomet jie išvyko į Igl Sitį, esantį už 160 km į pietryčius.

Pagaliau gruodžio 5 d. Amundsenas galėjo įrašyti dienoraštyje: „Atvykome į Igl Sitį dvyliktą valandą dienos. Nuėjome tiesiai į karinę stotį, ten mus draugiškai sutiko atsakingas karininkas. Jis palydėjo mus į telegrafo stotį ir išsiuntėme telegramą.“

Amundsenas nebeturėjo nė skatiko, bet telegrafo stoties darbuotojas suprato, kad reikalas svarbus ir sutiko padėti. Jis išsiuntė telegramas į Norvegiją nemokamai, taip pat negalėjo neišsiųsti teksto amerikiečių spaudai, tad ji pirmoji gavo sensacingą naujieną apie šiaurės vakarų jūrų kelio atradimą.

Norvegijos laikraščiai, iš kurių nušvilpė sensacingą istoriją, džiūgavo: „Kur dar galėtume rasti žmogų, kuris geba įveikti pačius pavojingiausius ledinius vandenis ir moka naudotis pačiais jautriausiais prietaisais? Norvegijoje. Tai – Roaldas Amundsenas“, – rašė norvegų laikraštis „Aftenposten“.

Kalbant apie finansinius reikalus, savo žygdarbiu Amundsenas užsitikrino kreditorių atleidimą. Prieš trejus metus jis išplaukė niekam nieko nepasakęs. Dabar Fridtjofas Nansenas rašė: „Gavęs jūsų telegramą pasikalbėjau su premjeru Michelsenu, kuris pritaria, kad turime parūpinti pinigų jūsų kelionei namo – nesvarbu, ar juos skirtų vyriausybė, ar Stortingas (parlamentas – VŽ), ar privatūs asmenys.“

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Į ką investuoja Z karta: nuo metaverslo iki vyno Premium

Įvairūs tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis Z kartos žmonių, užuot investavę į tradicinius investicinius...

Laisvalaikis
2022.06.29
Kultūros ir kūrybinėms industrijoms – beveik 15 mln. Eur

Netrukus Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorių pasieks beveik 15 mln. Eur, skirtų...

Laisvalaikis
2022.06.29
Pilkos biuro juokelių, komplimentų ir replikų zonos: gali padėti vienas puslapis Premium

Savaime suprantamų taisyklių, kaip bendrauti komandoje, nėra – taip sutartinai sako organizacijų, kurios turi...

Vadyba
2022.06.29
A. Avulis pasisamdė garsų biurą „Zaha Hadid Architects“ Premium 9

Šiemet sostinėje patvirtinta išimtis dėl privalomų architektūros konkursų atvėrė kelią nekilnojamojo turto...

Statyba ir NT
2022.06.29
Naujoji nuošliauža Gedimino kalnui grėsmės nekelia

Naujausia Gedimino kalno nuošliauža, susidariusi dėl itin smarkios liūties birželio 21-ąją, vėl sujudino...

Laisvalaikis
2022.06.29
E.Stankevičius: Esame vienintelė sporto šaka, kuri tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą Verslo tribūna

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus.„Esame...

Finansai
2022.06.29
Istorijos prof. A. Novakas: tai yra imperinės Rusijos politikos schema

„Šiandien sprendžiame ne Vladimiro Putino ar šiuolaikinės Rusijos elito problemą. Turime reikalą su...

Laisvalaikis
2022.06.28
Kaunas apšvietė dar daugiau architektūros objektų

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą pretenduojantis Kaunas tamsiuoju paros metu apšvies dar keletą sakralinių...

Laisvalaikis
2022.06.28
Poilsio ir pramogų tandemas „NoriuNoriuNoriu“ bei „Laisvalaikio dovanos“ – jau ir „Ozo“ prekybos centre Verslo tribūna

Poilsio ir pramogų elektroninė parduotuvė „NoriuNoriuNoriu“ žengia į didžiuosius prekybos centrus. Nuo šiol...

Prekyba
2022.06.28
Robotai, „atimsiantys jūsų darbą“ – ne toks jau ir baubas Premium

Robotizacija ir, kalbant plačiau, DI, tebėra daugybės mitų gaubiamos technologijos ir tendencijos. Galima...

Inovacijos
2022.06.26
„Amazon“ planas: „Alexa“ galės atkartoti bet kieno balsą

Technologijų bendrovė „Amazon“ teigia, kad jos kuriamas balsu valdomas skaitmeninis asistentas „Alexa“ galės...

Inovacijos
2022.06.25
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Ukraina pranešė atgavusi vertingą senienų kolekciją, pavogtą iš Krymo muziejų

Ukraina penktadienį pranešė, kad, surengus virtinę policijos reidų, Kyjive konfiskuota didžiulė kelių...

Laisvalaikis
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Misija – prikelti miegantį futbolo milžiną Premium 2

Žiūrint istoriškai, „AC Milan“ yra tikrų tikriausia Europos futbolo grietinėlė, pagal UEFA Čempionų lygos...

Laisvalaikis
2022.06.23
Per karą Ukrainoje sunaikinta per 150 kultūros ir istorijos paveldo objektų

Jungtinių Tautų ekspertai patvirtino, kad nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje buvo visiškai...

Laisvalaikis
2022.06.23
„The Economist“: Viena – tinkamiausias gyventi pasaulio miestas

Austrijos sostinė Viena susigrąžino pirmąją vietą tinkamiausių gyventi pasaulio miestų sąraše, rodo...

Laisvalaikis
2022.06.23
Nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams

Trečiadienį nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams.

Laisvalaikis
2022.06.22
„Kanų liūtuose“ – karšta lietuvių sėkmė

Didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“ vaizdo meno gamybos...

Rinkodara
2022.06.22
D. Muratovas pardavė Nobelio premijos medalį už 103,5 mln. USD, lėšas skirs ukrainiečių vaikams 1

Dmitrijus Muratovas, neseniai uždaryto nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius, aukcione...

Laisvalaikis
2022.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku