Amerikos litvako planuose – 20 mln. USD Kauno marių užlietoms Rumšiškėms atkurti

Verslininkas Elliotas Matzas (viduryje) Rumšiškėse. E. Matzo asmeninio archyvo nuotr.

„Šiais laikais yra daugybė informacijos šaltinių ir vietų, kur gali sužinoti, kaip žuvo mažuose miesteliuose gyvenę žydai; taip pat yra vietų, kur gali sužinoti, kaip sovietų laikais buvo persekiojami žmonės. Tačiau visame pasaulyje nėra nė vienos vietos, kur būtų galima pamatyti, kokia buvo žydų kasdienybė mažame Rytu? Europos miestelyje“, – sako Elliotas Matzas, Baltijos ir Amerikos pramonės ir prekybos rūmų valdybos narys, inicijavęs maždaug 20 mln. Eur vertės Rumšiškių miestelio atkūrimo projektą.

Niujorke gyvenančio litvakų kilmės verslininko E. Matzo vizijoje – netoli Rumšiškių liaudies buities muziejaus masteliu 1 su 1 atstatytas jo senelio vaikystės miestelis Rumšiškės. Tokios, kokios jos buvo XIX ir XX a. sandūroje, – su lietuvių? ir žydų? namais, parduotuvėmis, maldos namais, mokyklomis, kitaip tariant, miestelis su žydiškąja jo dalimi – štetlu. Ir beveik tokios, kokios 1959 m. paleidus Kauno hidroelektrinę buvo užlietos ir su kitais 44 objektais – kaimais, vienkiemiais – atsidūrė Kauno marių dugne. Tiesa, į naująsias, dabartines Rumšiškes, prieš užliejant, buvo perkelta autentiška bažnyčia ir varpinė.

Mintis atkurti senelio gimtinę verslininkui kilo pamačius, kad nei Rumšiškių liaudies buities muziejuje, nei pačiose Rumšiškėse žydiškoji miestelio istorijos dalis nėra reflektuojama, nors, sako Žilvinas Beliauskas, šio projekto koordinatorius Lietuvoje, Vilniaus žydų viešosios bibliotekos direktorius, prieškariu Lietuvos miesteliuose žydai sudarė nuo 20 iki 60% gyventojų.