2017-06-23 15:49

VŽ rekomenduoja: ką veikti savaitgalį

Joninės Nidoje. Reginos Jegorovos nuotr.
Joninės Nidoje. Reginos Jegorovos nuotr.
Šį savaitgalį Vilniuje vyksta daug masinių tarptautinių renginių. Ne tarptautinis, bet masiškiausias – Jonių šventės visoje Lietuvoje.
Birželio 25 d. Vilniuje pirmą kartą Lietuvos istorijoje Vatikano atstovas paskelbs kankinį ir vyskupą Teofilių Matulionį palaimintuoju.

Katedros aikštėje tikimasi susirinksiant 20–30.000 žmonių. Iškilmingoms apeigoms statoma didžiausia scena Lietuvoje. Apeigoms vadovauti popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Angelo Amato SDB.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo birželio 23 d. 22 val. iki 25 d. 19 val. Katedros aikštėje ir jos prieigose bus ribojamas transporto eismas.

Iki birželio 25 d. Vilniuje, Vingio parke, vyksta 2017 m. šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalas.

Varžybose dalyvauja 72 sportininkai iš 20 valstybių, Lietuvai Pasaulio taurės finale atstovauja Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Ieva Serapinaitė, Lina Batulevičiūtė, Justinas Kinderis.

Neabejotinai jiems visiems reikia publikos palaikymo.

Birželio 23–25 d. Neringoje vyksta tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“.

19-ąjį kartą rengiamas festivalis kasmet suburia Lietuvos bei užsienio tradicinio ir modernaus folkloro ansamblius, etnologus, amatininkus, įvairaus amžiaus, išsilavinimo, pomėgių Kuršių nerijos lankytojus, kuriems svarbūs etninės kultūros bei socialinį jautrumą atskleidžiantys įvykiai.

Festivalio programa skelbiama www.neringa.lt.

23 d. 18–02 val. Trakų rajone, Pilialaukyje, – Joninių spiečius.

Su apeigomis ir dainomis, pagerbiant Jonus, Janinas, Rasas, bus įžiebtas aukuras, drauge su etnologe pinami vainikai, Laumė mokys rišti laimės amuletus bei stebuklingas pirties vantas, ypatingą alų virs Pilialaukio aludaris Artūras. t. t.

Koncertuos Trakų Vokės folkloro ansamblis „Vija“, Grigiškių folkloro ansamblis „Spalgena“, naktišokiuose gros legendiniai medinio roko atstovai ir kūrėjai – „Poliarizuoti stiklai“.

Joninių vainikos pynimas. Violetos Bubelytės nuotr.

Birželio 23 d. 20–23 val. Kaunas švęs Jonines senosios prieplaukos amfiteatre.

Dalyvaus etninio folkroko grupės „TaRuta“ (Ukraina) ir „Marga muzika“. Roko grupė „Bon Jeans“ su „Bon Jovi“, „Def Leppard“, „Europe“ ir kitų grupių hitų programa. Joninių laužas, žolynai, vainikų pynimai. Renginys nemokamas.

Birželio 23 d. 20.30 val. Klaipėdoje, Jono kalne, tradicinė Joninių gegužinė.

Ilgiausios vasaros dienos ir trumpiausios nakties šventėje pintais žolynų vainikais bus puošiami Jonai, kartu dainuojama, šokama, „deginamos“ raganos, šokinėjama per laužą. Dalyvaus ansambliai „Tautumeitas“ (Ryga, Latvija), „Radvija“ (Radviliškis), „Ratilai“ (Vilnius), „Mingė“, „Martvežiai“, „Senoliai“, „Kuršių ainiai“, „Alka“ (Klaipėda). Šventės kulminacija – ugnies misterija ,,Paparčio žiedas“.

Birželio 23–25 d., Dauguose, Alytaus rajone, aštuntasis didžiausias Baltijos šalyse automobilių kultūros festivalis „Chill‘n‘Grill“.

Rengėjų nuotr.

Visą Joninių savaitgalį veiks 200 modifikuotų automobilių iš Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos paroda. Bus renkami žemiausi, garsiausią išmetimą, greičiausią pneumatinę važiuoklę turintys automobiliai. Šeštadienio vakarą vyksiančiuose apdovanojimuose paaiškės geriausių japoniškų, Europos rinkai skirtų, senovinių automobilių savininkai, bus įvertinti turintys dailiausius ratlankius, „švariausią“ variklio skyrių, gražiausią interjerą.

Birželio 23–25 d. indėniškas Joninių festivalis Kokopelli, Danės upės slėnyje, Šiaurės Amerikos indėnų Vinetu kaime.

Čia rengiama Joninių šventė, deginami laužai, koncertuos „Baltasis kiras“, Gytis Šimelionis, Kasparas Bagdonas ir kiti. Vyks meditacijos užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės.

Birželio 23–25 d. blaivus festivalis Goloka Rasos Kiaunariškių kaime, Kražių seniūnijoje.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Programoje – jogos, meditacijos užsiėmimai, paskaitos apie mantras, ajurvedą ir pan. Be abejo, bus ieškoma ir paparčio žiedo.

Informacija – golokaparty.lt

Birželio 24–25 d. Nidoje rengiamas tinklinio, saulės ir muzikos festivalis „FM beachball FEST“.

Tinklinio turnyrus pajūryje pagyvins didžėjų muzika, vakare suplanuotas naktinis tinklinio turnyras ir „Beach party“ su gyvos muzikos koncertu.

Koncertai

Birželio 23 d. 19 val. Ignalinos rajone, Paliesiaus dvare, Pažaislio muzikos festivalio koncertas.

Zagrebo gitarų kvartetas atliks J. S. Bacho, A. Piazzollos, A. Coplando, kitų kompozitorių kūrinius. „Tai vienas iš neįprasčiausių, netikėčiausių ir gyvybingiausių su gitara susijusių mano viso gyvenimo potyrių“, – žurnale „Classical Guitar Magazine“ apie Zagrebo gitarų kvartetą rašė vienas solidžiausių muzikos kritikų Colinas Cooperis.

Kolektyvas pelnė laurus daugelyje prestižinių tarptautinių konkursų, atliko dvylika jiems dedikuotų šiuolaikinių Kroatijos kompozitorių pasaulinių kūrinių premjerų, o apie išskirtinį kvarteto narių meistriškumą bei ansambliškumą liudija faktas, kad jie pirmieji pasaulyje atliko gitarų kvartetui aranžuotą J. S. Bacho šedevrą „Fugos menas“.

Birželio 24 d. nuo 12 val. Klaipėdoje, Laikrodžių kiemelyje, vyks Klaipėdos kariliono festivalis.

Kilkime ir kelkime kartu su varpų muzika ilgiausią metų dieną. Keturiuose festivalio koncertuose be varpų muzikos klausytojai išgirs Klaipėdos chorą „Aukuras“, Edmundą Federavičių (mušamieji), Saulių Petreikį (fleita, trimitas, lietuvių ir pasaulio pučiamieji instrumentai), Donatą Petreikį (sopraninis saksofonas), Vytautą Mikeliūną (smuikas), Mindaugą Bačkų (violončelė), kitus ne mažiau žinomus atlikėjus.

Festivalio programa – www.koncertusale.lt

Birželio 25 d. 19 val. VU Botanikos sode, – Kairėnų vasaros festivalio koncertas.

Alina Orlova, tris studijinius albumus: „Laukinis šuo Dingo“, „Mutabor“ ir „88“ išleidusi dainininkė, grojo tose pačiose tarptautinėse scenose kaip ir garsiausi pasaulio atlikėjai. Negirdėjusiems jos dainuojant gyvai – kaip tik proga išgirsti.

SPEKTAKLIAI

Birželio 27, 28 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras 77-ąjį sezoną baigia su populiariausiu savo spektakliu – O. Koršunovo režisuotu „Išvarymu“.

Nuo rudens pagal M. Ivaškevičiaus pjesę pastatytame spektaklyje pagrindinius vaidmenis atliks nauji aktoriai: Beno vaidmenį vietoj Ainio Storpirščio – Kęstutis Cicėnas, Eglę vietoj Monikos Vaičiulytės – Gailė Butvilaitė. Naujuosius aktorius žiūrovai pamatys birželio 27-ąją, o birželio 28 d. su spektakliu atsisveikins M. Vaičiulytės ir A. Storpirščio duetas.

„Ne pirmą kartą tenka įvesti naujus pagrindinių vaidmenų aktorius, žmones, kurie tam tikra prasme kuria spektaklį, – tokius ypač sunku pakeisti, o Ainis ir Monika yra būtent tokie. Manau, tokie vaidmenys daro įtaką visam aktorių gyvenimui, kitiems jų vaidmenims. Tačiau niekur nėra nepakeičiamų žmonių. Teatras šia prasme negailestingas“, – sako spektaklio režisierius.

Iš spektaklio Išvarymas“. Monika Vaičiulytė ir Ainis Storpirštis. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

PARODOS

Iki liepos 2 d. Kaune, galerijoje „POST“ (Laisvės al. 51 a, 4 aukštas), veikia interaktyvi keliaujanti paroda „Pasaulis semiotiko akimis“, skirta įžymaus kalbotyrininko, semiotiko, rezistento ir lietuvių diasporos kultūros veikėjo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) 100-osioms gimimo metinėms.

A. J. Greimas buvo linkęs suvokti savo buvimą pasaulyje kaip skirtingų vaidmenų atlikimą. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos

surengtoje parodoje pristatomi paties Greimo vaidmenys yra lyg įžanga į šio spalvingo žmogaus biografiją, padedanti suvokti jo užmojų mastą. Paroda keliais skirtingais būdais supažindina su Greimo semiotika, svarbiausiu jo gyvenimo projektu. Optinė instaliacija „Semiotizatorius“ pristato semiotinį žvilgsnį į pasaulį, kuris žmogui įgyja reikšmę tik per kalbą ir kitas semiotines sistemas. Komiksuose keletas svarbių Greimo semiotikos sąvokų įgyja žaismingų pasakojimų pavidalą. „Semiotikos žemėlapyje“ fiksuojamos dvejopos Greimo semiotikos teritorijos: kas tyrinėjama ir kokiose šalyse tęsiami Greimo mokyklos darbai.

Vilniuje, galerijoje „Aidas“ (Jakšto g. 9) – Ovidijaus Talijūno (Ovio) vizualinės kūrybos paroda.

Ovidijus Talijūnas (1970 m.) – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos narys, kūrybingas menininkas, grafikas dizaineris, šriftų kūrėjas, lituanistinio spaudos šrifto „Palemonas“ autorius. Jo darbus kritikai vadina tarpiniu žanru tarp kaligrafijos, grafikos ir abstrakčiosios tapybos: spalvos, žaismas raidėmis ar simboliais, žaismas linijomis. Žavėjimas ypatingomis spalvinėmis dermėmis ir tonais. Laisvai gulantys brūkšniai, veikiau tekstai ar ženklai, parašyti be žodžių – kaip neegzistuojančių kalbų stenografija.

Iki liepos 8 d. Vilniuje, VDA galerijoje „Artifex“ veikia Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės darbų paroda „Prie Babilonijos upių. Pabėgėlių laiškai“.

Ikonografija pabėgėlių tema aptinkama nuo VI a. pr. Kr. papirusų iki gotikinių katedrų portalų, nuo Rembrandto iki Kathe’s Kollwitz. Pabėgėlis – ir dėl religijos, rasės, pilietybės ar politinių įsitikinimų persekiojamas asmuo, ir tas, kuris dėl baimės ar ligos negali grįžti į „normalų gyvenimą“. Tai būsena, kuri yra bendražmogiška ir nebūtinai tik politiškai ar socialiai apibrėžta.

Sigita Maslauskaitė. Galerijos „Artifex“ nuotr.

Kompaktiškoje „Artifex“ galerijos erdvėje eksponuojami penki paveikslai, sukurti remiantis kanoniniais, šiuolaikinėmis informacinėmis priemonėmis mus pasiekusių pabėgėlių iš Sirijos ir Šiaurės Afrikos vaizdais. Parodos struktūra: spaudinys – tapyta replika – Biblijos tekstas. Tekstai yra netrumpi, sunkiai įskaitomi, nes medžio rievės ištirpdo raides, „išsiplauna“ tušo sodrumas.

Iki liepos 13 d. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje veikia trys parodos.

Viena jų – grupinė paroda „Vienbalsė naktis“ antroji – Elenos Narbutaitės solo paroda „Klestėjimas“, trečioji – ŠMC ir Goethe’s instituto organizuota filmų paroda „Darbas viename kadre“.

Iš Elenos Narbutaitės parodos „Klestėjimas“. ŠMC nuotr.

Iki rugsėjo 3 d. Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) veiks intriguojanti dailės paroda „Liaudies meno inspiracijos“.

Viena pagrindinių šios parodos idėjų – parodyti, kas dabarties menininkams yra liaudies menas. Taigi, vieni kūriniai dvelkia kiek romantišku liaudiškosios tradicijos, praeities idealizavimu, kiti liaudies motyvuose žvalgosi tautinės tapatybės ženklų, treti ironiškai vaizduoja savin panirusį ir pasaulio rūpesčius pamiršusį Rūpintojėlį ar bando perkurti archainius mitus, ketvirti ieško to „neišvėdinamo“ pažįstamo kvapo, reflektuodami lokalizuotą lietuvišką natūrą, dar kiti pašiepia naivią liaudišką patirtį, į liaudies meno kategoriją įtraukdami buitinę fotografiją, architektūrinę saviveiklą ir t. t.

52795
130817
52791