2015-10-24 22:22

10 baisiausių epidemijų istorijoje

Vaikas gauna vakciną nuo poliomielito. Reuters/Scanpix nuotr.
Vaikas gauna vakciną nuo poliomielito. Reuters/Scanpix nuotr.
Epidemijos keitė ne tik žmonių supratimą apie sveikatą, bet ir istorijos raidą.

1. Raupai beveik išnaikino žmoniją

Aukų skaičius: 300–500 milijonų

Nuo raupų mirė milijonai žmonių, o pasaulio gydytojai pergalę prieš šią ligą laiko itin svarbiu XX a. medicinos laimėjimu. Ši liga siautėjo visuose žemynuose beveik 500 metų. Pietų Amerikoje ji buvo pražudžiusi beveik visus gyventojus, o Europoje nuo šlapiuojančių pūslių per metus mirdavo apie 400 000 žmonių. Šios pūslelės puola iš išorės ir sunaikina vidaus organus, pvz., inkstus, kepenis ir šlapimo pūslę. Apie 35 % susirgusiųjų mirė, nemažai išgyvenusių apako, liko randuoti.

2. Juodoji mirtis pražudė trečdalį Europos gyventojų

Aukų skaičius: 200 milijonų

Smarkus vidinis kraujavimas, obuolio dydžio pūslės ir gangrena. Prieš išrandant antibiotikus, šio maro poveikis buvo kraupus, nes jis vis atsinaujindamas XIV–XVIII a. išžudė didžiulę dalį Europos gyventojų. Ligą sukelia bakterijos Y. pestis, o jas platina blusos. Bakterijos sugeba palaužti organizmo imuninės sistemos apsauginius mechanizmus, pvz., antikūnų gamybą.

3. Ispaniškasis gripas supainiojo imuninę sistemą

Aukų skaičius: 50–100 milijonų

Po Pirmojo pasaulinio karo liga netikėtai išguldė jaunus karo veteranus. Per kitus dvejus metus jau siautė pirmoji pasaulinė epidemija, ji nužudė kas dvidešimtą pasaulio gyventoją. Vėliau tyrimais atskleista, kad į gripą panaši liga priversdavo imuninę sistemą tuo pat metu aktyvinti apie 150 skirtingų antikūnų. Ši reakcija, vadinama citokinų audra, smarkiausiai paveikia puikų imunitetą turinčius jaunus vyrus. Vaikams, ligotiems ir vyresnio amžiaus žmonėms ispaniškojo gripo išvengti buvo paprasčiau.

4. Cholera — mirtinas viduriavimas

Aukų skaičius: 200 000 per metus

„Ryžių nuoviro spalva ir šlykšti žuvų smarvė.“ Taip sergantys cholera apibūdina iš jų kūnų kasdien viduriuojant ištekančių apie 20 litrų skystų išmatų. Jie rizikuoja mirti nuo dehidratacijos, ypač ten, kur trūksta švaraus vandens. Cholera plinta per geriamąjį vandenį, iš jo bakterijos patenka į virškinamąjį traktą ir ant žarnyno sienelių. Ten jos sukelia spazmus bei viduriavimą ir taip įsuka pragaištingą uždarą ratą. Dėl viduriavimo choleros bakterijos patenka į vandenį, taip užsikrečia dar daugiau žmonių. Ligą dažnai galima išgydyti dideliu skysčio kiekiu ir kai kuriais atvejais skysčio lašelinėmis.

5. Maliarija: moskitai užkrečia milijonus

Aukų skaičius: 650 000 kasmet

Kasmet 200–300 mln. žmonių užsikrečia maliarija, tai yra pagrindinė vaikų iki 5-erių metų mirties priežastis Afrikoje.

Nuo uodo įgėlimo prabėgus 10–15 dienų auka ima karščiuoti, viduriuoti, vemti, ją kamuoja silpnumas. Itin grėsmingos maliarijos atmainos atakuoja centrinę nervų sistemą ir sukelia paralyžių bei komą. Nors liga ir labai paplitusi, gydytojams nepavyksta sukurti efektyvių skiepų, tad ligai kelias užkertamas vaistais.

6. Tuberkuliozė — senovinė plaučių liga

Aukų skaičius: 3 milijonai kasmet

Šiandien tuberkuliozė yra labiausiai paplitusi mirtina užkrečiamoji liga pasaulyje. Ši plaučių liga egzistuoja tūkstančius metų, mokslininkai ligos bakterijų yra aptikę, pvz., Egipto mumijose. Manoma, kad bakteriją žmonijai perdavė atrajotojai, kai žmonės bandė prisijaukinti laukinius gyvūnus. Paprastai tuberkuliozę galima išgydyti antibiotikais, tačiau Baltijos valstybėse gydytojai yra diagnozavę kelioms vaistų rūšims atsparių ligos atmainų.

7. Vidurių šiltinė: mirtiną ligą platina utėlės

Aukų skaičius: 10 milijonų

Vidurių šiltinė taip pat žinoma kalėjimo šiltinės pavadinimu, nes šios ligos epidemijos dažniausiai vyksta kalėjimuose ir kitose vietose, kuriose prastomis sanitarinėmis sąlygomis kartu gyvena daug ligotų žmonių. Jei vidurių šiltinė negydoma, ji paveikia kraujotaką ir gali sukelti inkstų nepakankamumą, stiprų karščiavimą, kliedesius ir galų gale mirtį.

8. ŽIV — pikčiausias imuniteto priešas

Aukų skaičius: 25 milijonai

Pirmąjį AIDS atvejį JAV gydytojai užfiksavo 1981 metais. Nuo tada ŽIV suardė daugiau kaip 25 mln. žmonių imunitetą, vėliau jie mirė nuo ligų, kurios kitais atvejais nebūtų mirtinos, pvz., plaučių uždegimas. Gydytojai dar nesukūrė vakcinos, tačiau šį retrovirusą galima suvaldyti vaistais.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

9. Geltonoji karštligė — mirtis nuo kepenų nepakankamumo

Aukų skaičius: 30 000 per metus

Kaip ir maliariją, šią ligą platina uodai, o Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad nuo jos kasmet miršta apie 30 000 žmonių. Kai liga ne ūmi, pacientą kamuoja tik karščiavimas ir raumenų skausmai, tačiau mirtinais atvejais virusas sukelia kepenų ir inkstų nepakankamumą. Sutrikus kepenų veiklai, besiskverbiantys atliekiniai produktai nuspalvina odą geltonai – iš čia kilęs ir ligos pavadinimas.

10 Poliomielitas beveik nugalėtas

Aukų skaičius nežinomas

Poliomielitas plinta fekaliniu-oraliniu būdu, patekęs į kraują gali pasiekti centrinę nervų sistemą ir suardyti motorinius neuronus. Liga sukelia įvairių raumenų paralyžių, pvz., už kvėpavimą atsakingų raumenų paralyžių. Jiems nustojus veikti, auka miršta. Dėl nežinomų priežasčių liga dažniau kamuoja vaikus.

52795
130817
52791