„Black Sabbath“: kaip nelaimingas atsitikimas pakeitė roko muzikos istoriją

Grupė „Black Sabbath“: Geezeris Butleris, Tony Iommi, Billas Wardas ir Ozzy Osbourne'as, 1970 m. liepa. „Wikipedia“ nuotr.

1948-aisiais gimęs Tony Iommi, būdamas 17-os, dirbo lakštinio metalo gamykloje niūriame pramoniniame Birmingemo mieste. Kad galėtų apsiginti nuo vietinių gaujų, mokėsi kovos menų. Jo aistra buvo gitara. Vieną akimirką, kai vaikino mintys klajojo kitur, pirštai pavojingai priartėjo prie plieną pjaunančių staklių – dešinės rankos vidurinio ir bevardžio pirštų galiukai buvo nupjauti. Būdamas kairiarankis, dešiniąja jis laikė gitaros grifą.

Ligoninėje vaikinui buvo pasakyta, kad jis niekada nebegalės groti gitara. Nepasiduoti paskatino draugas, priminęs jam legendinį romų džiazo gitaristą Djangą Reinhardtą, kuris, nepaisydamas sunkių tų pačių pirštų nudegimų, išrado naują grojimo būdą – su mažiau pirštų. Bet Tony Iommi sugalvojo pasigaminti pirštų galiukų apsaugas – sumeistravo jas iš plastiko nuo ploviklio butelio ir odinės striukės gabaliukų. Kad išvengtų skausmo, įsigijo kuo lengvesnes stygas ir įtempė jas šiek tiek laisviau, nei įprastai. Rezultatas buvo ištęstas, klampus garsas. Taip gimė „Black Sabbath“ skambesys.

Pakartojimo nebus

Istorija mus išmokė niekada nepasitikėti atlikėjais ir grupėmis, teigiančiais, kad tai bus jų paskutinis koncertas. Prisiminkite „Eldkvarn“ du „atsisveikinimo koncertus“ savo gimtajame mieste Noršiopinge 2023-ųjų vasarą. Kitą sezoną jie vėl išvyko į turą. Tačiau „Black Sabbath“ atsisveikinimo koncertas „The Final Show“, liepos 5 dieną įvykęs Birmingeme, atrodo kaip atsisveikinimas, kurį bus sunku pakartoti.