Kultūros ministras Š. Birutis: absoliutus prioritetas – visuomenės informavimo politika

Šarūnas Birutis, kultūros ministras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Ne, ne Kultūros ministerijai reikia pinigų, o Lietuvos Respublikos informacinei politikai, visuomenės atsparumui stiprinti, nes tai yra tokia pati mūsų valstybės gynybos ir saugumo dalis, kaip šaudmenų, dronų ar tankų pirkimas. Matyt, tai bus esminė žinutė iš dabartinės Kultūros ministerijos ir mano, kaip kultūros ministro pozicijos. Ir aš kartosiu tai, kartosiu ir dėmesio tam prašysiu“, – sako Šarūnas Birutis, kultūros ministras.

VŽ podkaste jis pasakoja apie padarytus ir nepadarytus darbus, šios kadencijos Kultūros ministerijos prioritetus, biudžetą, sektoriaus finansavimą ir atlyginimus, regionų politiką, neveikiantį Mecenavimo įstatymą, rusų kultūros įtaką ir kitus svarbius dalykus.

„Aš manau, kad man pavyko praeitoje kadencijoje daug padaryti, kad mano žodžiai, jog valstybė prasideda nuo kultūros, būtų išgirsti, – sako Šarūnas Birutis, kultūros ministru dirbęs 2012–2016 m. kaip Darbo partijos atstovas. – Dabar, man jau seniai prisijungus prie Socialdemokratų partijos, pavyko ir bičiuliams įrodyti, kad viskas prasideda nuo kultūros. Taigi, manau, kad tą pasiekiau iš dalies, bet per ateinančius ketverius metus mes tikrai tą pasieksime ir visi supras, kad kultūra nėra tik šokiai, žaidimai, dainos, bet kad ji yra mūsų pradžia, dabartis ir ateitis.“

Kalbėdamas apie šios kadencijos Kultūros ministerijos prioritetus, Š. Birutis išskiria keturis ir pabrėžia, kad „absoliutus prioritetas yra visuomenės informavimo politika“.

„Baletas (turima galvoje nevienareikšmiškai vertinamo „Kyiv Grand Ballet“ gastrolės Lietuvoje – VŽ) yra pats menkiausias poveikis. Jeigu paimsime visą informacinį lauką, pamatysime, kad jame veikiama labai stipriai, ir kol kas mes kaip valstybė dar nesame pasirengę jį užkardyti visuomenės kritinio mąstymo ir atsparumo grėsmių kontekste. Taigi, mano vienas iš pagrindinių uždavinių – daryti tai, ko niekada valstybė visa jėga nedarė.“

Kalbėdamas apie Kultūros ministerijos biudžetą ir finansavimą Š. Birutis pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad jį patvirtino buvusi Vyriausybė, todėl jokių pokyčių dabar „tiesiog negalima padaryti, išskyrus turinio arba tokius, kurie nereikalauja jokių finansų“.

Pasak ministro, dabar kultūros sritis pagal finansavimą yra paskutinėje valstybės biudžeto eilutėje – kultūros sričiai ir visuomenės informavimui numatyta 470 mln. Eur.

„Tai pats mažiausias biudžetas ir gerokai mažesnis, palyginti su visais kitais. /.../. Algų kėlimas kultūros sektoriuje taip pat numatytas mažiausias, ir tai dvigubai mažiau negu švietimo sektoriuje“.

Paklaustas, kokios priemonės kultūros sektorių galėtų padaryti turtingesnį, Š. Birutis sako, jog pirmiausiai reikia įtikinti, įrodyti, kad kultūra yra svarbiausias ginklas. Reikia tobulinti ir Kultūros mecenavimo įstatymą. Anot VŽ pašnekovo, aukščiausia vieta, kurioje Lietuva yra buvusi pasauliniame „World Giving“ indekse, yra 2021-aisiais užimta 99-oji. 2024 m. Lietuva buvo 139-oje vietoje iš 142 valstybių:

„Vien tai pasako, kad Mecenavimo įstatymas neveikia ir mes tikrai turime ką padaryti šioje srityje. Ir kol neturėsime finansinių paskatų, panašių, kokias turi kino finansavimas, tol nieko nebus. Todėl tikslas dabar – keisti neveikiantį Mecenavimo įstatymą į veikiantį, suteikiant tam tikrų finansinių paskatų“.

Apie pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027-aisiais pašnekovas sako manantis, jog nėra reikalo per daug švaistytis pinigais:

„Kultūra padarys savo. Mes pristatysime Lietuvą ten, kur reikia, ir padarysime tai aukščiausiu lygiu. Aš manau, kad visų grėsmių kontekste finansiniu požiūriu mes turėtume būti truputį kuklesni. Tai mano nuomonė – pirmininkauti mes turime turiniu, o ne išore, ir mūsų pirmininkavimo credo iš kultūros pusės bus „Stiprūs kultūros galia“. Manau, tai apima ir šiandieninį geopolitinį kontekstą, ir kultūros poveikį visuomenei“.