VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Lapkričio 29 d. 14–16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vyks renginys „Eksperimentas: ar gali dirbtinis intelektas rašyti kaip žmogus“? 

Prieš šį viešą eksperimentą 12-a savo srities profesionalų parašė iki 200 žodžių apimties tekstus tema „Kodėl aš rašau“, tarp jų – rašytojai Aidas Puklevičius, Viktorija Urbonaitė, Daumantas Mikučionis, Regimantas Dima, žurnalistai, viešųjų ryšių, komunikacijos profesionalai Leontina Lesauskaitė, Donatas Jokūbaitis (Rūsts gids), Asta Dagilė, Karolis Rimkus ir kt. Dirbtinio intelekto tyrinėtojas ir praktikas Martynas Kairys su dirbtinio intelekto įrankiais išanalizavo eksperimente dalyvavusių asmenų stilių ir sukūrė 12 DI asistentų, kurie taip pat generavo tekstus ta pačia tema. Dar vieną tekstą generavo nemokamas ir visiems prieinamas DI įrankis ChatGTP, taip buvo sukurti 25 tekstai. 

Renginio organizatorių – „TekstAI“ komandos tikslas – išsiaiškinti, ar auditorijai pavyks atskirti, kuriuos tekstus rašė žmogus, o kuriuos sugeneravo mašina. M. Kairys papasakos apie DI įrankius ir kaip padaryti juos savo padėjėjais, pateiks praktinių pavydžių ir atskleis, kaip treniravo savo DI asistentų komandą. Be to, vyks diskusija  „Plunksnos galia: kodėl mūsų smegenims reikia rašymo?“ su rašytoju ir kūrybinio rašymo lektoriumi Aidu Puklevičiumi bei rašymo terapijos eksperte Žydre Dargužyte-Černiauske.

Renginio programa ČIA. 

Lapkričio 29 d. 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre –G. Puccini operų triptiko „Skraistė. Sesuo Andželika. Džanis Skikis“ premjera. 

Trys vienaveiksmės operos – trys skirtingi vaizduojami laikmečiai ir trys skirtingos nuotaikos scenoje. 

„Tikrasis šio triptiko režisierius yra G. Puccini. Aš – tik jo asistentas, padedantis išpildyti idėjas, kurios visos yra kompozitoriaus partitūroje“, – sako režisierius Michaelis Capasso (JAV). Anot Niujorke dirbančio kūrėjo, pirmoji opera „Skraistė“ – seksuali, žemiška, žiauri, tarsi gyvenimo purvu šiek tiek aptaškyta. „Sesuo Andželika“ – absoliutus kontrastas jai: ši opera nukelia į pakylėtų religinių jausmų šventovę. „Džanis Skikis“ – vienintelė G. Puccini sukurta komedija. Ji pašiepia tokias italų šeimas ir tokius žmones, kurių pats kompozitorius labiausiai nemėgo“. 

Gausiame premjeros atlikėjų būryje – lietuvių artistai Gabrielė Bukinė, Sandra Janušaitė, Viktorija Miškūnaitė, Jovita Vaškevičiūtė, Liudas Mikalauskas, Tomas Pavilionis, įvairiose Europos šalyse gyvenantys ukrainiečių solistai Andrei Bondarenko, Yuriy Yurchuk, Alexander Schulz, amerikiečiai Lisa Chavez, Kelly Glyptis, Gregory Turay, italas Oreste Cosimo ir kt. Diriguos Ričardas Šumila. 

G. Puccini operų triptiko „Skraistė. Sesuo Andželika. Džanis Skikis“ spektakliai šį sezoną bus rodomi nuo lapkričio 29 iki gruodžio 7 dienos. 

Lapkričio 29, 30 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Naujojoje salėje – spektaklio „Savižudybės anatomija“ pagal britų rašytojos Alice's Birch pjesę premjera. 

Spektaklio režisierė – Uršulė Bartoševičiūtė, 2021 m. pelniusi LR kultūros ministerijos Jaunojo menininko prizą, dirbusi Vokietijos ir Islandijos teatruose. 

„Savižudybės anatomijoje“ susipina vienos giminės trijų kartų moterų istorijos: analizuojami močiutės, dukros ir anūkės gyvenimai ir likimai, fiksuojant kertinius, chrestomatinius ir savitus moters gyvenimo įvykius. Tiriamos temos, susijusios su šeimyninių ir romantinių draugysčių mezgimu, kartose atsikartojančių modelių ir santykių mechanizmais, netektimis, moterims primestais visuomenės lūkesčiais, savižudybės anatomija ir nuodėmės analize. Pagrindinius vaidmenis atlieka Elžbieta Latėnaitė, Augustė Pociūtė ir Augustė Ona Šimulynaitė. 

Lapkričio 30 d., šeštadienį, 17 val. LNDT fojė vyks pokalbis spektaklio temomis „Auditorija tiria: „Savižudybės anatomija“. Įėjimas į šį renginį nemokamas.

Pokalbis su U. Bartoševičiūte prieš premjerą – ČIA. 

Lapkričio 29–gruodžio 1 d. Vilniuje vyksta „Paviljono“ (Pylimo g. 21 B) knygų savaitgalis – jauki ir smagi knygų leidėjų ir skaitytojų šventė.

Pasak renginio organizatorių, 9-ojo „Paviljono“ knygų savaitgalio programa šiemet džiugins naujų knygų pristatymais, koncertu ir ekskursija. Knygynas „Eureka!“ prisimins šviesaus atminimo eseistą, rašytoją, poetą Rolandą Rastauską, leidykla „Kitos knygos“ minės savo 20-metį, dalyvaus retai viešumoje matomas, daugelio pasiilgtas Nacionalinės premijos laureatas, poetas ir dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.

Knygos bus parduodamos leidyklų kaina. Visi renginiai – nemokami, jų programa ČIA. 

Lapkričio 29 d. 19 val. Vilniuje, Katedros aikštėje, įžiebiama Kalėdų eglė. 

Praėjusiais metais atgaivinta tradicija tęsiama – Katedros aikštėje vėl papuošta tikra Kalėdų eglutė, šįsyk – , patalpinta didžiuliame burbulo formos žaisliuke. 

Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimo šventės pradžia – 19 val., tiesioginę transliaciją bus galima stebėti per LRT televiziją. Renginį ves Inga Jankauskaitė ir Ramūnas Zilnys. Šventėje dalyvaus Evgenya Redko, Rūta Loop, Monika Liu, Vaidas Baumila, Jazzu, Aistė Lasytė, Dovi Mi, Giedrė, Rokas Yan, Leon Somov, Rūta Mur, Algirdas Kaušpėdas, Andrius Mamontovas ir grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

Simboliniu Kalėdų eglės įžiebimu prasidės žiemos festivalis „Kalėdos sostinėje 2024“. Daugiau informacijos apie festivalio renginius ir pramogas – ČIA. 

Lapkričio 29 d. Vilniuje, kultūros komplekse „Sodas 2123“, prasideda 5-asis festivalis „Videogramos ’24“: nuo Levanto regiono muzikos iki darbo ir laisvalaikio sampratos Lotynų Amerikoje.

Iki gruodžio 1 d. truksiančio meninink(i)ų filmų ir judančių vaizdų festivalio „Videogramos“ programoje – filmai, koncertai ir renginiai, tyrinėjantys muzikos galią, žemės bei darbo sąvokas šiuolaikiniame pasaulyje ir jo nesenoje istorijoje.

„Videogramų '24“ atidarymo ašis – muzika ir jos galia šiais „monstrų laikais“. Filmas „Sawt Syria“ („Sirijos balsas“) pasakos apie spalvingą Sirijos ir po visą pasaulį pasklidusios jos diasporos pogrindžio muzikos sceną. Pokalbyje po filmo dalyvaus jo režisieriai Yamen Makdad ir Juline Hadaya.

Atidarymo vakarą tęs „griežtai tik iš plokštelių grojama“ „Beirut Groove Collective“ didžėjų sesija. Kolektyvo spiritus movens – įrašų kolekcininkas, radijo laidų vedėjas Ernesto Chahoud ir muzikos tyrėja, rašytoja bei radijo laidų vedėja Natalie Shooter. Londone reziduojančio menininkų, didžėjų kolektyvo veikla prasidėjo nuo funk ir soul vakarėlių Vakarų Beirute, o jų muzika apima kosmopolitiško Beiruto ir platesnio regiono 7–9 dešimtmečių muzikos scenos įvairovę bei įrašų leidybos pradininkus. Daugiau nei 10 m. jie rengė vienus populiariausių pogrindžio vakarėlių Swana regione, šiuo metu organizuoja vakarėlius Londone ir visame pasaulyje, „New York Magazine“ įvertintus tarp 15-os geriausių pasaulyje. 

Visi „Videogramų“ renginiai nemokami, be registracijos.

Lapkričio 30 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – koncertas „Vengriški garsovaizdžiai“. 

Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas) ir pianistė Mūza Rubackytė (Lietuva, Prancūzija, Šveicarija) atliks J. Haydno Simfoniją Nr. 12 ir Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 11, B. Bartoko Divertismentą styginių orkestrui, F. Lizsto „Malédiction“ („Prakeikimas“) fortepijonui ir styginių orkestrui. 

Koncertą diriguos Daniel Somogyi-Toth (Vengrija). 

Lapkričio 30 d. 14 val. LDS Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) atidaroma šiuolaikinės juvelyrikos paroda „Kūnui“ ir 21-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai – 2024“ paroda „Švyturiai – šviesos ir vilties simbolis“. 

Paroda „Kūnui“ ragina permąstyti kūno svarbą, jo unikalumą ir trapumą – parodos autoriai subtiliai tyrinėja jo daugiaprasmiškumą. Kūnas parodoje tampa erdve dialogui su juvelyrika, per kurią analizuojami egzistenciniai, socialiniai, emociniai ir estetiniai klausimai. 

Parodoje pristatomi darbai nagrinėja kūno laikinumą, gyvenimo linijos kaip puošmenos įprasminimą bei amžinybės idėjos performatyvų atvėrimą. Tyrinėjama odos ir objekto sąveika, prisilietimo fenomenas ir jo paliekamas pėdsakas, atskleidžiantis fizinį bei emocinį žmogaus buvimo aspektą. Juvelyrikos objektas šioje parodoje veikia kaip subtilus akcentas, kviečiantis į dialogą su kūnu. 

Parodoje dalyvauja Rugilė Titaitytė-Viederė, Evita Stepulytė, Gytautė Adomaitytė, Indrė Armanavičiūtė, Greta Žymantaitė, Estera Olendraitė, kuratorė – Neringa Poškutė-Jukumienė.

Antrojoje parodoje „Švyturiai – šviesos ir vilties simbolis“ eksponuojami darbai, sukurti 21-oje emalio meno laboratorijoje „Pamario ženklai – 2024“. Laboratorijos savaitgaliais Kintų Vydūno kultūros centre dirbo profesionalių ir jaunųjų kūrėjų komanda. Menininkai lankė pamario švyturius ir gilinosi į jų istorijas. 

Lapkričio 29 d. 18 val. Vilniuje, Kompozitorių namuose (A. Mickevičiaus g. 29), – meno rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ Alternatyvios edukacijos programos (AEP) baigiamasis renginys „Kur Mes bebūtume, mūsų ten trūksta “, skirtas garsui, tekstui ir performansui. 

Penktadienio vakaro programoje – G. Černiavskajos instaliacija „Šnabždėtojas“, G. Štiormer „Verksmo opera“, I. Gražytės instaliacija „Rūpesčio teorija“, Ievos Rižės „įsivaizduok GOAT kalbant“, S. Barbier-Ficat „Užuolaidų muzika“.
22 val. prasidės vakarėlis (Matilda, DJ sad cat). Lapkričio 28 ir 29 d. vykstantį renginį lydi pirmasis spausdintas „Rupert Journal“ numeris, kurį galima skaityti renginio metu bei online. Išsami programa ir menininkai – ČIA. 

Lapkričio 30 d. 13 val. Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje (V. Putvinskio g. 55), – ekskursija su kuratore dr. Radvile Racėnaite po parodą „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“.

Parodos kuratorė pakvies į L. Truikį ir jo kūrybą pažvelgti istoriniame ir kultūriniame egiptomanijos, japonizmo estetikos, krikščioniškojo misticizmo, ezoterinių mokymų ir tautinio stiliaus pasaulinių tendencijų kontekste. Lankytojus pasitiks scenografijos elementais praturtintos, sinesteziškai vaizdą, garsą ir specialiai šiai parodai sukurtus kvapus į vieningą menų sintezės pajautą jungiančios parodos erdvės. Ekskursijos dalyviai turės unikalią galimybę pamatyti ir išgirsti apie nuo 1948 m. dingusiais laikytus ir 2023 m. Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčioje atrastus L. Truikio tapytus tris monumentalius šios bažnyčios presbiteriją puošusius paveikslus, vaizduojančius dvylikos apaštalų procesiją. 

Visos parodos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir jo padaliniuose – ČIA.  

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų manuose (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius) atidaryta Antano Sutkaus fotografijų paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. 

„Šios parodos idėja gimė kai 2022 m. Vladimiras Putinas paskelbė plataus masto invazinį Rusijos karą prieš Ukrainą, – muziejaus pranešime cituojamas parodos kuratorius Thomas Schirmböckas. –Susisiekiau su Antanu Sutkumi ir sutarėme, kad savo turimomis priemonėmis – informacija ir fotodokumentais – galime atkreipti dėmesį į diktatūrinių sistemų keliamą pavojų. Žinojau, kad A. Sutkus savo archyvuose turi unikalių nomenklatūros gyvenimą atskleidžiančių fotografijų, kurios parodo skaudų disonansą tarp Sovietų Sąjungos viešai deklaruotos „beklasės visuomenės“ ir nelygybės kupinos realybės okupuotoje Lietuvoje.“ 

Parodoje eksponuojamos A. Sutkaus fotografijos pasakoja apie uždarus nomenklatūros vakarėlius, politinių sprendimų arenomis tapusias medžiokles, „broliškos meilės“ bučinius, prabangų gyvenimą ir kitiems nepasiekiamą galią. Greta eksponuojamos ir menininko fotografijos, rodančios tai, ką daug kas dar prisimena – paprastų neprivilegijuotų žmonių gyvenimą, jų kasdienybę ir valdžios organizuotas viešas šventes. Parodoje pasakojama apie šių dviejų socialinių klasių koegzistavimą, kas apskritai prieštaravo viešai deklaruotai komunistinės santvarkos beklasei ideologijai. Pasakojimą papildo Gintaro Sodeikos muzikinė kompozicija ir Laimės Kiškūnės sukurti kvapai, leidžiantiems parodos lankytojams pasinerti į ano meto realybę. 

Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje „Titanikas“ veikia Laisvydės Šalčiūtės kūrybos paroda „Bestiariumas“. 

Kūrinių cikle „Bestiariumas“ L. Šalčiūtė interpretuoja Antropoceno epochą, kurioje visi gyvename, per Viduramžių bestiariumų ir Renesanso kunstkamerų prizmę. Pasak autorės, mūsų epochoje žmogus tapo radikalia jėga, keičiančia ne tik savo, bet ir kitų gyvybės formų likimą bei sandarą. 

Šį reiškinį menininkė interpretuoja (auto)ironiškai – ne kaip žmogaus galios, o kaip žmogaus negalios išraišką. Pasak Laimos Kreivytės, parodos kuratorės, „Bestiariumas“ yra apverstas zoologijos sodas: dvikojai ir keturkojai padarai ganosi drobėje ir popieriuje, o juos stebi visareginti žmogbeždžionės akis. Arba dramblio. Arba liūto. Arba gyvatės. Arba gulbės. Arba-arba-arba-arba. Gyvūnai iš viduramžių bestiariumų ir menininkės vaizduotės, mitinių pasakojimų ir interneto platybių. Jie verkia krokodilo ašaromis ir kukuoja iš sudužusių laikrodžių, rodo trečią pirštą į parodą atėjusiam homo sapiens ir skrodžia jį žvilgsniu it aukso skalpeliu. Tai XXI a. bestiariumas, kur chimeros virto hibridais, o kentaurai – kvadroberiais. Raudonkepuraitė be kepurės, o šventoji Wigefortis – be barzdos.

Kaip žiūrėti šią parodą? Iš arti ir iš toli. Praskriejant kaip kometai pro kūrinius, kad jie imtų suktis kaip dangaus kūnai kosminiame filme. Bet geriausia įbedus nosį į kūrinį (Pinokio nosies atstumu) tyrinėjant stebuklingą gyvūnijos, augalijos ir suvirtualėjusios žmonijos pasaulį. Nes kiekviename darbe užkoduota daugybė mokslinių, ezoterinių, mitinių, religinių, literatūrinių ir meninių nuorodų, kurios paradoksaliu būdu susikabina į prasmingą pasakojimą. 

VŽ primena: Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ veikia paroda „Vien šventieji“, joje eksponuojama dalis didžiausios pasaulyje viešai prieinamos privačios lietuvių liaudies dailės kolekcijos, itin reti ankstyvieji bažnytinės dailės kūriniai, modernistų, lietuvių dailės klasikų ir jaunosios kartos menininkų darbai. 

Kuratorių dr. Skaidrės Urbonienės ir Emilijos Vanagaitės sudėliotas fragmentiškas septintosios „Tartle“ parodos pasakojimas pristato svarbiausias lietuvių liaudies krikščioniškosios dailės ikonografines temas: nuo universalių skausmą (Pieta, Rūpintojėlis, Jėzaus Nukryžiavimas), krikščioniškąją meilę bei viltį (Švč. Mergelė Marija Maloningoji), kovą prieš blogį (šv. Jurgis), atgailą (šv. Marija Magdalietė) išreiškiančių įvaizdžių iki lokalių, bet tautos religinei ir nacionalinei tapatybei svarbių atvaizdų (Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija, Šiluvos Švč. Mergelė Marija, šv. Kazimieras). 

Pasivaikščiojimas po parodą su kuratore E. Vanagaite – ČIA. 

Dar vienas priminimas: Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose veikia tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“. 

Paroda skirta ypatingai Lietuvos didikų giminei, palikusiai ryškų pėdsaką mūsų valstybės istorijoje. Grafai Pacai dalyvavo daugelyje Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių. Dažnai išsiskyrė kaip įžvalgūs politikai ir diplomatai, talentingi karvedžiai, stropūs ganytojai, Bažnyčios rėmėjai, dosnūs meno mecenatai, sumanūs žemvaldžiai: nuo XV a. Pacų giminės atstovai 18-a kartų buvo tapę Lietuvos ir Lenkijos senatoriais, 11-a kartų užėmė LDK ministrų postus, 21-ą kartą buvo skiriami aukštais Lietuvos valstybės dignitoriais, net penki giminės atstovai buvo vyskupai. 

XVII a. antroje pusėje keturis svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės postus užėmė Pacų giminės atstovai, o vienas žymiausių Pacų giminės politinių veikėjų buvo Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682) – Lietuvos didysis etmonas (1667–1682) ir Vilniaus vaivada (1669–1682). 

Plačiau apie šią ir kitas parodas Valdovų rūmų muziejuje – ČIA. 

Lietuva Prancūzijoje 

Musée Nicéphore Niépce Chalon-sur-Saône Prancūzijoje atidaryta Benedikto Henriko Tiškevičiaus XIX a. 10 dešimtmečio fotografijų paroda „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Du grafo Tiškevičiaus pasauliai XIX a. fotografijoje“, ji yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis. 

Atidarymo renginyje, į kurį atvyko ne tik gausi prancūzų publika, bet ir svečių iš Lenkijos, Ispanijos, ne kartą skambėjo mintis apie vienijančią grafo Tiškevičiaus kūrybos ir asmenybės jėgą. Stebėtina, kokią gausią tarptautinę muziejininkų, tyrėjų, kolekcininkų, kultūros organizatorių ir fotografijos gerbėjų bendruomenę subūrė šis kūrėjas, kurį savu laiko lietuviai, prancūzai, lenkai, baltarusiai.

Tai dar vienas išsamus B. H. Tiškevičiaus kūrybos pristatymas, kurį pavyko realizuoti bendraminčiams ir partneriams – Šiaulių „Aušros“ muziejui, Kauno rajono muziejui ir Musée Nicéphore Niépce, drauge su kuratoriais Audrey Lebeault, Emmanuelle Vieillard ir dr. Dainiumi Junevičiumi.

Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935) buvo vienas iš fotografijos pradininkų Lietuvoje. Fotografas priklausė Prancūzijos fotografijos draugijai, prestižiniam Paryžiaus fotografijų klubui, dalyvavo parodose, o jo fotografijos buvo publikuojamos svarbiuose leidiniuose kartu su žymiausiais to meto prancūzų fotografais.

Parodos kuratoriai – D. Junevičius, XIX a. Lietuvos fotografijos istorikas, fotografijos istorijos knygų ir straipsnių autorius, fotografijos parodų kuratorius, Emmanuelle Vieillard ir Audrey Lebeault iš Nicéphore Niépce muziejaus, Chalon-sur-Saône.  

Paroda veiks iki 2025 m. sausio 19 d. 

Visi Lietuvos sezono Prancūzijoje renginiai – ČIA.