Bibliotekoje Kaune atrasta tikra bibliografinė retenybė
Iki šiol nežinomą M. K. Sarbievijaus „Odės palaimintajam Stanislovui Kostkai“ (1693) leidimą atrado Ona Dilytė-Čiurinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėja.
„Vienintelė knygutė, kuklutė, vos keturi lapai, bet jos reikšmė ir vertė yra milžiniškos. Iki šiol niekas, be Kauno bibliografų ir bibliotekininkų, neturėjo džiaugsmo paimti jos į rankas“, – vertina Sigitas Narbutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vadovas.
Anot jo, knyga yra svarbi kaip jėzuito pagarbos išraiška šv. Stanislovui Kostkai, kuris M. K. Sarbievijaus gyvenimo metais dar buvo tik stebuklais garsėjęs palaimintasis.
„Labai smagu ir tai, kad Seimo nutarimu 2025 metai yra paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais. Kaunas ir kauniečiai, šios bibliotekos skaitytojai, miesto gyventojai, turės unikalią progą pasidžiaugti šia reta, unikalia knyga. Man labai smagu, kad Kaunas turi savo Mažvydą“, – teigė S. Narbutas.
Pasak O. Dilytės-Čiurinskienės, šiuo kūriniu ji domėjosi seniai, tad aptikusi, kad leidinys panašiu pavadinimu yra Ąžuolyno bibliotekos kataloguose, nutarė jį susirasti:
„Iki šiol žinojome tik tiek, kad odė buvo išspausdinta pomirtiniuose leidiniuose. Pradėjus lyginti tekstus pasirodė, kad Ąžuolyno bibliotekos egzemplioriaus poetinis tekstas ir yra ta pati Sarbievijaus odė, tik čia nenurodytas jos autorius. Šio leidinio antraštėje minimi 1639 metai. Greičiausiai ji buvo išspausdinta karaliaus Vladislovo Vazos sugrįžimo iš užsienio proga“, – pasakojo mokslininkė.
Ji spėja, kad „tiražo būta visiškai mažo, jo egzemplioriai greitai išnyko, nes knygelė nėra net minima žymiausių bibliografų. Kol kas žinoma, kad ši knyga, esanti Ąžuolyno bibliotekoje, yra vienintelė. Dabar reikės tikslinti faktus“.
Pasak Editos Urbonavičienės, Ąžuolyno bibliotekos direktorės, svarstoma minėtąjį leidinį eksponuoti, tačiau tai bus galima padaryti tik po poros metų, parengus antrąjį bibliotekos modernizavimo etapą.
Lietuvos jėzuitų auklėtinis M. K. Sarbievijus (1595–1640) – vienas žymiausių Baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų. 1625 m. jis išleido poezijos rinktinę „Trys lyrikos knygos“, išgarsinusią jo vardą XVII a. Europoje. Ši rinktinė vėliau buvo papildyta ir įvairiose Europos valstybių leidyklose išleista apie 60 kartų, eilėraščiai išversti į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas.
Poetas vadintas krikščionių Horacijumi, sarmatų Horacijumi, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Lietuvos Horacijumi.
Jis buvo karaliaus Vladislovo IV Vazos rūmų pamokslininkas.
M. K. Sarbievijui gyvam esant išėjo penki pagrindiniai jo lyrikos rinkiniai kartu su viena epodžių ir viena epigramų knyga. Po jo mirties, iki XVIII a. pabaigos, leidimai pakartoti daugiau nei 50 kartų.