Atsargoje – džentelmeniška skola
LSDP pirmininkė tikisi, kad antrasis turas bus pergalingas ne tik socdemams, bet ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, todėl, pasak jos, koalicijai užteks trijų partijų. Beje, R. Karbauskio partijos nariams balsų skaičiavimo naktis, matyt, buvo ilgiausia gyvenime: peržengti Seimo slenkstį jiems padėjo vos kelios šimtosios procento. Tad ir valstiečių vedlys, ir politinį pasjansą dėliojanti V. Blinkevičiūtė jau „pina“ vainikus antrojo turo nugalėtojams, kuriuos regi savo svajose.
Tačiau, regis, minėtoje koalicijoje pagrindinę melodiją rėžtų du pirmieji smuikai: socdemai ir S. Skvernelis su savo „demokratais“. Tai buvo ypač ryškiai matyti rinkimų naktį, kai buvo suokiama, kad jie atėjo „išpildyti žmonių lūkesčių“, nes tie žmonės „nori permainų“. Nes viskas iki tol buvo „labai blogai“, ir kaip tie žmonės tuos ketverius metus išgyveno...
Todėl nugalėtojams teks statyti naują pasaulį.
Iš ko ir kaip statys? Ko galima tikėtis iš taip aktyviai afišuojamos socialdemokratų ir S. Skvernelio koalicijos? Kol kas viskas yra tik popieriuje, t. y. jų programose. Pavyzdžiui, „Vardan Lietuvos“ (VL), kaip ir socialdemokratai, žada „socialinę lygybę“: pirmieji užtikrins socialiai teisingesnius atlyginimus kiekvienam, o didžiausias pajamas apmokestins progresiniais gyventojų pajamų mokesčio tarifais. Dirbantiems senjorams žadami mažesni darbo mokesčiai. Programoje – 4 darbo dienų savaitė.
LSDP neatsilieka: vaikų turinčioms šeimoms sumažins mokesčius, skirs daugiau lėšų pirmąjį būstą perkančioms šeimoms, neapmokestinamąjį pajamų dydį sulygins su minimalaus atlyginimo dydžiu, pertvarkys antrąją pensijų pakopą – žmonės savo sprendimu galės nutraukti kaupimą ir atsiimti sukauptus pinigus ir t. t.
Abu galimos koalicijos partneriai „gerins kelių būklę Lietuvoje“. Valstybinių, nes kelias, vedantis prie S. Skvernelio būsto, jau sutvarkytas.
Dar abiejose programose kalbama apie atsinaujinančius energijos šaltinius, finansavimo didinimą tam ir anam, žodžiu – viską, kas būtina rinkimų retorikai.
Iš ko „didins“, „finansuos“ – sugalvokite patys.
Nors socialdemokratai ir S. Skvernelio komanda jau buria valdančiųjų koaliciją, politologai pataria dar palūkėti dvi savaites: matant balsavimo rezultatus, regis, dar anksti nurašyti konservatorius.
Tačiau net jei konservatoriai gautų daugiau vietų Seime, prezidentas Gitanas Nausėda, tiek prikalbėjęs rinkimų kampanijos metu, greičiausiai vis tiek pasinaudotų savo galimybe siūlyti kairiesiems sudaryti Vyriausybę.
Kokia tuomet mūsų lauktų naujo ciklo politika esminiais klausimais? Jei V. Blinkevičiūtė nenusimuilins nuo prisižadėto premjeravimo, išsiblaiviusi po pirmo apsvaigimo, tikėtina, ji gana greitai atras skirtumų tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovo ir premjero kabinetų: viename sėdėdama it geroji fėja dalini milijardus tam tikroms socialinėms grupėms, kitame – pirmiausia rytą vakarą laužai galvą, ieškodama, kur paimti pinigų visiems valstybės poreikiams ir juos kaip nors paskirstyti.
Tad visos kampanijos metu girdėtas ir net interneto memu tapęs jos teiginys „Mes, socialdemokratai, pažadame!“, kurio kaina skaičiuojama ne vienu milijardu eurų, gali tapti rimta galvasope, kurios malšinimo paslaugas mielai siūlys didesnę valstybės finansų administravimo patirtį turintis ekspremjeras S. Skvernelis.
Nors rinkimų naktį matėme demonstruojamą apipusę simpatiją, ilgainiui tokia artima bendrystė Vilijai gali virsti nepageidaujama priklausomybe nuo svetimos partijos norų. Viskas gali atrodyti dar sudėtingiau, jeigu teks valdyti šalį ne dviese, o trise – ir tai nebus liberalai.
Šių variantų yra bent keli, ir visi jie nepalankūs prie ramaus ir neįpareigojančio Briuselio gyvenimo įpratusiai politikei. Laimė, ponia gali tikėtis dar vieno vyro užnugario iš Daukanto aikštės, kuris džentelmeniškai turėtų grąžinti skolą už socialdemokratišką paramą prezidento rinkimuose.
