O. Mašalė. Ne, nacionalinėms avialinijoms ne laikas. Ir niekada nebus

Tai, kad Lietuvai svarbu gerinti susisiekimą oro transportu, abejonių niekam nekyla. Bet Civilinės aviacijos asociacijos narių nuomone, yra gerokai ekonomiškesnių būdų tai pasiekti nei įsigyjant „Air Baltic“ akcijas ar steigiant nacionalines avialinijas. Lietuvai nedalyvauti „Air Baltic“ viešame akcijų platinime (IPO) reikėtų dėl keturių esminių priežasčių.

Pirma, reikia objektyviai įsivertinti „Air Baltic“ finansinę situaciją. Skirtingų vidaus ir išorės šaltinių duomenimis,   šios Latvijos įmonės įsiskolinimai ir ateities įsipareigojimai siekia nuo 400 mln. iki 2 mlrd. (!) Eur. Verslo žmonėms nereikia priminti, kad buvimas akcininku nėra tik apie dividendus ar norimą įtaką, tačiau ir apie įsipareigojimus bei jų įvykdymą.  

Antra, avialinijų verslas yra brangus ir retai kada pelningas. Ne veltui yra pajuokavimas, kad norėdamas tapti milijonieriumi turi būti milijardierius ir tada įsigyti avialinijas. Nacionaliniai vežėjai valstybėms kainuoja šimtus milijonų eurų per metus. Ar mes kaip valstybė, ypač nacionalinio saugumo grėsmių kontekste, galime kasmet išleisti bent kelių dešimčių milijonų eurų sumas į avialinijas (neskaitant pirminių lėšų akcijų įsigijimui)? Be to, mūsų aviacijos industrijos plėtrai ir gynybai skirtos infrastruktūros vystymui taip pat reikės didelių investicijų, o verslas net dėl nedidelių patobulinimų dažniausiai išgirsta viešojo sektoriaus atstovų atsakymą „pinigų nėra“.

Trečia, nereikėtų turėti vilčių, kad Lietuvai būnant mažąją aviakompanijos akcininke Vilnius bus prioritetas kaip „Air Baltic“ bazė. Šią poziciją ir toliau neabejotinai užims Ryga. Šiuo metu „Air Baltic“ didina skrydžių iš Vilniaus tankį ir dažnį, be to, tai yra kokybiškos avialinijos, kurios puikiai atitinka verslo keliautojų poreikius. Daugybės protingų žmonių sukurtas skrydžių skatinimo modelis veikia, „Air Baltic“ laimėjo jau ne vieną viešai skelbtą atskirų skrydžių konkursą, vadinasi, reikia išlaikyti Lietuvai ekonomiškai naudingiausią ir avialinijoms patrauklų modelį.

Ketvirta, kaip matome iš „Rail Baltica“ pavyzdžio, jungtinės trijų šalių įmonės valdysena kelia nemažai iššūkių, o politiniai šalių interesai neretai tampa svarbesni nei elementari ilgalaikio verslo logika. Ar reikia atverti dar vieną Pandoros skrynią transporto sektoriuje?

Reziumuojant mūsų poziciją, taip, geresnis šalies pasiekiamumas atneša gausybę vertės bendrai valstybės ekonominei situacijai, tačiau kaip verslo atstovai ragintume valstybę sprendimus grįsti duomenimis ir skaičiais, o avialinijų akcijų įsigijimui ir įmonės išlaikymui skirtas lėšas investuoti į atskirų krypčių skatinimą, Lietuvos žinomumo didinimą, tarptautinę šalies rinkodarą.

O ką galima daryti aviacijos sektoriuje, jei norime grąžos, o ne tik kaštų, ir didesnio aviacijos indėlio į šalies BVP? Civilinės aviacijos asociacija siūlo investuoti į šiuos 4 pagrindinius tikslus:

• Tapti Nr. 1 orlaivių remonto (MRO) centru Šiaurės Europoje.
• Pritraukti bent vieną iš pasaulio TOP10 aviacijos kompanijų vystyti veiklą Lietuvoje (ypač gamybinę).
• Tapti pagrindiniu aviacijos specialistų mokymo centru Šiaurės ir Vidurio Europoje.
• Stiprinti krovinių gabenimo oru sritį.

Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IATA) tyrimai rodo, kad 1 Eur investicijų į aviaciją valstybei atneša 3 Eur grąžos, 1 darbo vieta aviacijoje generuoja ~100.000 Eur BVP, o 1 mln. oro uostuose aptarnautų keleivių sukuria ~1.000 tiesioginių ir ~ 5.000 netiesioginių darbo vietų. 

Šiandien Lietuvos aviacija sukuria ~2,8 % BVP (2019 m. duomenys, naujesnių valstybė dar neturi), o šalies Aviacijos gairėse sutartas tikslas – aviacijos indėlį padidinti iki 5%. 

Be to, atlyginimų vidurkis aviacijoje Lietuvoje yra  kone dvigubai aukštesnis nei vidutinis šalies atlyginimas. Todėl geriau tęsti pradėtus visos industrijos stiprinimo darbus ir mūsų valstybei pasiimti didesnę dalį iš tų aviacijos pramonės sukuriamų 3,3 trilijono Eur pasaulio BVP. 

Mūsų verslai yra tam pasirengę, mūsų viešojo sektoriaus aviacijos organizacijos nori tam rengtis, tad akcijų įsigijimui skirtas lėšas vertingiau būtų investuoti į industrijos vystymą. Politikams svarbu nepasiduoti išties gražiai skambančiai vienų Baltijos šalių avialinijų idėjai, o gebėti blaiviai įvertinti esmines rizikas ir matyti alternatyvias galimybes.

Komentaro autorė – Orijana Mašalė, Civilinės aviacijos asociacijos valdybos pirmininkė.