Sąžinės nesureguliuosi
Užkulisiuose ši situacija kunkuliavo jau kurį laiką, nes aptariami įvykiai vyko dar gruodį–sausį, tačiau iki praėjusios savaitės, kai penktadienio pavakarę pranešimą apie su „Contribee“ susijusį tyrimą išplatino Kauno apygardos prokuratūra, o kur čia iš tiesų šuo pakastas ir kiek pinigų pradingo iš „Blue/Yellow“ sąskaitos, pranešė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
„Contribee“ kadaise buvo galima pavadinti gana perspektyviu startuoliu – 2021 m. jis paskelbė pritraukęs net dvi investicijas, kurių antroji siekė 150.000 Eur, o tarp investuotojų buvo gerai Lietuvoje žinomi rizikos kapitalo fondų valdytojai „CoInvest Capital“ ir „Startup Wise Guys“.
Šią bendrovę vargiai pavadinsi ekosistemos flagmanu, nes nei 2021 m., nei dabar lietuviškam startuoliui tai nebuvo labai didelė investicija, bet savo žvaigždžių valandos „Contribee“ visgi sulaukė po keleto mėnesių.
Ir ši valanda atėjo pačiu tamsiausiu laiku, kai 2022 m. vasarį Rusija užpuolė Ukrainą, o iki tol Lietuvoje populiariausios sutelktinio finansavimo platformos „Patreon“, skirtos remti nepriklausomiems kūrėjams, atsainus požiūris į barbarišką Kremliaus invaziją įsiutino jos klientus. Na, bent jau Lietuvoje tai tikrai. Ir dauguma jų sutartinai migravo į „Contribee“.
Pagrindinis skandalo autorius – vienas „Contribee“ įkūrėjų Gediminas Ratkevičius, kuris, kaip paaiškėjo, ir persivedė pinigus. Kaip jau minėta, nors „Contribee“ nepavadinsi Lietuvos startuolių ekosistemos žvaigžde ar realiu pretendentu į vienaragius, gana jautrus jos veiklos pobūdis ir tiesiogiai paveikti didelio profilio klientai situaciją pavertė rezonansine tema.
G. Ratkevičius, pernai gruodį palikęs „Contribee“ vadovo pareigas, sako pinigus „Blue/Yellow“ grąžinęs, po skandalo visiškai pasitrauksiantis iš įmonės veiklos ir patikėjo „įmonės reputaciją ateityje“ saugoti likusiems įkūrėjams, tarp jų – ir vos 20-ies vadovui Adrijui Jakučioniui. Jeigu dabartiniai „Contribee“ vadovai dar tikisi išgelbėti savo įmonės reputaciją, belieka palinkėti sėkmės – jos prireiks, ir labai daug.
Apmaudu, bet ši „Contribee“ istorija pirmiausia diskredituoja paramą Ukrainai renkančias organizacijas. Nors „Blue/Yellow“ 130.000 Eur atgavo, internetas yra tokia vieta, kurioje melas kelis kartus apskrenda pasaulį, kol tiesa dar tik maunasi kelnes. Paramą Ukrainai buvo bandoma diskredituoti ir dar labiau apgailėtinais būdais, tad vagystė iš „Blue/Yellow“ Kremliui palankiems propagandininkams yra džiugus įvykis.
Skausminga situacija yra ir vartotojų remiamiems kūrėjams, kurie per „Contribee“ rinko paramą už savo kuriamą turinį. Dalis jų teigia staiga praradę gana reikšmingą dalį savo pajamų, nes būtent rėmėjai jiems sunešdavo didžiąją dalį uždarbio.
„Contribee“ ir kitos panašios platformos veikia kaip įprasti UAB‘ai – niekaip papildomai nereguliuojamos, todėl natūralu, kad pasigirdo kalbų ir svarstymų apie reguliavimą, kuris būtų artimesnis elektroninių pinigų ar mokėjimų įstaigoms.
Tokie svarstymai skamba gana natūraliai, nes iš tiesų gali atrodyti nenormalu, kad žmonės savo paramą įvairioms organizacijoms ar mėgstamiems kūrėjams siunčia į platformą, kuri kažkokiu būdu žmonių persiųstas lėšas supainioja su įmonės pinigais, tada 130.000 Eur pasiima, finansinių ataskaitų Registrų centrui neteikia (paskutinė – už 2021 m.). Akivaizdu, kad tai kelia riziką tiek šia platforma besinaudojantiems kūrėjams ir organizacijoms, tiek pinigų pervedantiems žmonėms.
Visgi, VŽ nuomone, „Contribee“ skandalas pirmiausia yra žemos vidinės įmonės kontrolės ir pavienių asmenų, o ne platesnės reguliavimo aplinkos problema – nors bent jau apie minimalius standartus galvoti galima, stipresnis reguliavimas, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos bankas prižiūri elektroninių pinigų įstaigas (EPĮ), būtų perteklinis.
Juk netgi tarp EPĮ reguliuotojas nuolat aptinka šiurkščių pažeidimų ir net minimalių saugumo, pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos neatitikimų, už kuriuos blogiausiais atvejais netgi tenka atimti kadaise išduotas licencijas.
Nuo visų blogų veikėjų neapsisaugosi, nes jų visada buvo, yra ir bus, nors tai ir skamba jau kaip kiek nuvalkiota klišė. Kita rezonansinė – „BaltCap“ istorija pademonstravo, kad net iš reguliuojamų įmonių galima pavogti daug didesnes sumas nei tai, kiek nusavino G. Ratkevičius. Finansinės technologijos iš prigimties yra rizikingos, bet rizikos besigviešiantis lietuviškas mentalitetas sako, kad sužiūrėti galima ir reikia viską. Tačiau kai kurių žmonių sąžinės sureguliuoti tiesiog nėra įmanoma.
