A. Kunca. Keičiasi investavimo veidas – kodėl geriau šiandien, o ne rytoj?

„Bloomberg“ prognozuoja, kad ESG aktyvų lygis pasauliniu mastu iki 2030 m. gali pasiekti jau net 40 trln. USD. Visa tai tampa vis ryškesniu ženklu ir mūsų šalies įmonėms – kuo anksčiau apie tai pradėsime galvoti, tuo ateityje investicijas pritraukti bus lengviau.

Kuomet keičiasi pasaulis daugumoje aspektų keičiasi ir mus supanti aplinka. Visuomenės bei investuotojų lūkesčiai, kad įmonės veiktų atsakingai ir tvariai auga. Tad jeigu anksčiau investicijos buvo daugiausiai planuojamos atsižvelgiant tik į finansinės grąžos rodiklius, tai dabar vis dažniau investavimo modelis grindžiamas idėja, kad ilgalaikė investicijų grąža yra glaudžiai susijusi su pasaulio ir visuomenės tvarumo ateitimi.

Tvarumas tampa vis svarbesne gyvenimo dalimi ir puikus to įrodymas – 2022 m. kanadiečių įmonės „Globescan“ vykdyta apklausa 31-oje pasaulio šalyje, kuri parodė, kad vartotojai visame pasaulyje yra gana optimistiškai nusiteikę dėl tvaraus gyvenimo būdo ateityje. Beveik 40% apklaustųjų manė, kad per ateinančius 10 m. dauguma žmonių gyvens darniau.

Be to, tyrimų platformoje „Statista“ pateikta 2023 m. spalį JAV atlikta vartotojų apklausa parodė, kad 22% „Z kartos“ ir 20% „Tūkstantmečio kartos“ perka tik iš tų prekių ženklų, kuriuos laiko tvariais. Iš „X kartos“ atstovų taip darantys teigė net 36%  respondentų.

Laikas tiksi – jau įsigali ES direktyvos

Vienas esminių dalykų keičiantis įmonių santykį su tvarumu, yra tai, kad pagal 2022 m. pabaigoje ES tarybos patvirtintą Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (ĮITTD) jau netrukus bus reikalaujama, kad jos skelbtų išsamią informaciją apie tvarumo aspektus.

Tai reiškia, kad bendrovės turės pranešti, kokį poveikį jų verslo modelis daro jų tvarumui ir kokią įtaką jų veiklai turi išorės tvarumo veiksniai (pavyzdžiui, klimato kaita ar žmogaus teisių klausimai). Tai turėtų padėti investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams priimti informacija pagrįstus sprendimus tvarumo klausimais.

Svarbiausia, kad laikas čia nėra verslo sąjungininkas, mat, reikalavimas teikti informaciją prasidės jau kitąmet. Informacijos teikimas 2025 m. dėl 2024 finansinių metų bus privalomas didelėms biržinėms bendrovėms, kurios turi daugiau nei 500 darbuotojų. Nuo 2026 m. informacijos teikimas dėl 2025 finansinių metų bus privalomas ir vidutinėms įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų.

Galiausiai, informacijos teikimas 2027 m. dėl 2026 finansinių metų bus privalomas į biržos prekybos sąrašą įtrauktoms mažoms ir vidutinėms įmonėms (išskyrus labai mažas įmones), mažoms ir nesudėtingoms kredito įstaigoms ir priklausomoms draudimo įmonėms.

Nuo 2029 m. dėl 2028 finansinių metų informaciją teikti bus privaloma trečiųjų valstybių įmonėms, kurių grynoji apyvarta ES viršija 150 mln. Eur. 

Kodėl šiandien, o ne rytoj?

Ne veltui dažnai sakoma, kad vienas geriausių raktų į sėkmę yra tinkamas pasiruošimas. Iš pradžių tvarumo reikalavimai bus taikomi didelėms ir biržos sąrašuose esančioms įmonėms, tačiau akivaizdu, kad ilgainiui jie palies visas bendroves ir labai realu, kad greičiau nei jos tikisi.

Versle be galo svarbi yra sklandžiai veikianti tiekimo grandinė, tad mažai abejonių, kad didžiosios įmonės, kurios turės teikti tvarumo ataskaitas, nieko nelaukdamos reikalaus, kad ir visos kitos tiekimo grandinėje dalyvaujančios įmonės – mažos ir vidutinės – taip pat atitiktų reikalavimus.

Logika paprasta: neatitiksi reikalavimų – tikėtina, kad ir iškrisi iš tiekimo grandinės. Vadinasi, kuo anksčiau ties šiuo klausimu susigriebs įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, tuo lengviau bus ateityje.

Be to, labai tikėtina, kad ateityje, kai tvarumo principai investuotojams bus dar svarbesni, įmonės, kurios anksčiau pradėjo analizuoti savo aplinkosaugos, socialinės ir valdysenos (ESG) sričių poveikius bei sekti jų rodiklius, turės daugiau patirties, daugiau duomenų. Galbūt netgi jau bus pradėjusios pokyčius ir verslo modelio kaitą. Tad investuotojų dėmesį galės prisitraukti daug greičiau ir paprasčiau.

Kodėl ESG investavimas – nebe „mada“, o kasdienybė?

ESG investavimas dabar toli gražu nebėra tik „mada“ ar nišinis investicijų segmentas, kaip buvo galima galvoti anksčiau.

Tai – kasmet vis svarbesne tampanti, visapusiška investavimo filosofija, kuri, remiantis vis didesniu duomenų kiekiu ir moksliniais tyrimais, rodo teigiamą sąsają tarp tvarumo principų įgyvendinimo ir finansinės naudos.

ESG kriterijai yra vienas iš pagrindinių aspektų, padedančių investuotojams priimti informuotus sprendimus, o ESG įvertinimai suteikia investuotojams svarbią informaciją, kuri padeda atlikti tvarius investicinius sprendimus. ESG vertinimai atskleidžia ilgalaikę įmonių vertę, kuri padeda formuoti tvarias ir atsakingas investicijų strategijas. Taip pat suteikia informaciją apie tai, kaip įmonės atlieka savo veiklą atsižvelgdamos į aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir gero valdymo aspektus. Šie įvertinimai gaunami analizuojant įmonių veiklą, pavyzdžiui, jų anglies dioksido emisijas, darbo sąlygas, lyčių įvairovę vadovybėje, korupcijos prevenciją ir t.t.

Aukštas ESG įvertinimas paprastai reiškia, kad įmonė yra atsakingai valdoma, turi mažesnę riziką susidurti su aplinkosaugos ar socialinės atsakomybės problemomis ir yra geriau pasirengusi susidoroti su būsimais iššūkiais. Tai automatiškai reiškia ir didesnę finansinę grąžą –  investuotojai, atsižvelgiantys į ESG įvertinimus, gali siekti mažinti savo portfelio riziką, investuodami į įmones, kurios yra atsparios ilgalaikiams iššūkiams, pvz., klimato kaitai ar socialinei nelygybei.

Be to, tyrimai rodo, kad įmonės su aukštais ESG įvertinimais gali pasižymėti geresne finansine veikla ilguoju laikotarpiu.

Tvarumo principai tapo neatskiriama šiuolaikinių investicinių sprendimų dalimi. Tad dabar įmonės, kurios ignoruoja tvarumo principus, kelia riziką ne tik savo įvaizdžiui ir reputacijai, tačiau ir veiklos rezultatams.

Vis daugiau investuotojų supranta, kad investavimas pagal ESG kriterijus suteikia galimybę ne tik siekti finansinės grąžos, bet ir teigiamai prisidėti prie socialinės bei aplinkosaugos problemų sprendimo. Tad ir visoms įmonėms tvarumas dabar yra tai, ko jokiu būdu nebegalima padėti į stalčių. Net ir laikinai, kadangi kiekviena uždelsta akimirka gali ateityje atnešti nepageidaujamų pasekmių.

 

Komentaro autorius – Aurimas Kunca, Sutelktinio finansavimo bendrovės „Greenit Crowd“ įkūrėjas