V. Grigelevičius. Olimpinės žaidynės: nuo naudos iki nuostolio per 128 metus
Seras Hughas Robertsonas, buvęs Didžiosios Britanijos sporto ministras 2012-ųjų metų vasaros olimpinių žaidynių Londone metu bei dabartinis Britų olimpinės asociacijos pirmininkas, savo 2023 m. rugpjūčio komentare Tarptautiniam olimpiniam komitetui sakė, jog „olimpinių žaidynių organizavimas suteikia jų rengėjui nenuginčijamą paspirtį. Šis renginys gali pakeisti žmonių nuomones apie žaidynes rengiantį miestą bei paveikti likusio pasaulio požiūrį į šalį organizatorę“.
Tarptautinis olimpinis komitetas irgi nevengia visais įmanomais būdais pabrėžti šios pozicijos, gimusios kartu su pirmosiomis modernių laikų žaidynėmis 1896 m. Organizacijos pranešimuose spaudai reguliariai akcentuojamos žaidynių naudos turizmo, renginių organizavimo, diplomatiniame sektoriuose, pačios žaidynės yra drąsiai pristatomos kaip būdas pagreitinti tam tikro šalies regiono vystymąsi. Pavyzdžiui, remdamasis „London Legacy Development Corporation“ bei Prancūzijos „Centre de Droit et d'Economie du Sport“ duomenimis, Tarptautinis olimpinis komitetas akcentuoja pozityvų žaidynių poveikį darbo rinkai: teigiama, jog Londono olimpinių žaidynių 2012 m. dėka 2010-2017 m. buvo sukurta net 110.000 naujų darbo vietų rytų Londone. Paryžiaus 2024-ųjų žaidynių organizavimui prognozuojamas 181. 000 naujų darbo vietų poreikis.
Tų pačių agentūrų duomenys, Tarptautinio olimpinio komiteto teigimu, taip pat parodo realų renginio impulsą turizmui. Teigiama jog 2012 m. Londono vasaros žaidynių lankytojo vidutinės išlaidos siekė 1.300 svarų sterlingų, dvigubai daugiau nei išleido kiti miesto lankytojai. Tuo pačiu teigiama, jog Rio 2016 m. dėka turizmas tais pačiais metais Brazilijoje sugeneravo 6,2 mlrd. USD pajamų, 6,2% daugiau negu 2015-aisiais.
Permokėjimas bei tvirta nuostolio tendencija?
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Nuo pirmųjų modernių laikų žaidynių 1896-aisiais olimpiadų grandioziškumas bei kaina reguliariai augo. Oksfordo universiteto atlikto tyrimo teigimu, visos olimpinės žaidynės nuo 1960 m. nesutilpo į pirminį biudžetą. Jei Jungtinių valstijų „Council on Foreign Relations“ duomenimis, 1896 m. renginys Graikijai atsiėjo apytiksliai 448.000 USD, 2012 m. vasaros olimpinėms žaidynėms Londone numatyti 5 mlrd. USD virto 18 mlrd. USD, o 2016 m. renginiui Rio de Žaneire numatyti 14 mlrd. USD virto 20 mlrd. USD.
Lyg to būtų negana, olimpinės žaidynės visiškai negarantuoja jokio pelno organizuojančiai šaliai. Išties situacija yra priešinga, tiek 2016 m. renginys Brazilijoje, tiek 2020 m. planuotas, bet 2021-aisiais įvykęs renginys Tokijuje buvo nuostolingi – pirmojo nuostoliai siekė 2 mlrd. USD, o antrojo – apie 800 mln. USD.
Šviesa tunelio gale?
Didelių kaštų kombinacija su rimta nuostolių tikimybe baigėsi tuo, jog tiek 1984 m., tiek 2024 m. kandidatų organizuoti vasaros olimpines žaidynes buvo pavojingai sumažėję. 1984-aisiais likęs vienintelis kandidatas Los Andželas maksimaliai išnaudojo jau egzistuojančią miesto infrastruktūrą bei atrado laikinosios infrastruktūros potencialą: JAV „Foundation for Economic Education“ duomenimis, žaidynių organizavimui sugebėjo išleisti vos 546 mln. USD bei dar ir netikėtai uždirbti 223 mln. USD.
Žaidynių biudžetams vėl radikaliai paaugus nuo 1984-ųjų, 2024 m. paraiškas rengti vasaros olimpines žaidynes vėl pateikė labai mažai kandidatų. Likus tik Paryžiui ir Los Andželui, Tarptautinis olimpinis komitetas, norėdamas užtikrinti, kad 2028 m. renginys įvyks, buvo priverstas žaidynių organizavimą 2024-aisias patikėti Paryžiui, o 2028-aisias - Los Andželui. Ar iš šio JAV miesto vėl tikimasi subalansuoti olimpinių žaidynių kaštus? Ar Paryžiaus žaidynės bus paskutinis neapsimokėjęs renginys olimpinėje istorijoje?
Atsakymas nėra nei paprastas, nei aiškus. Paryžiaus 2024-ųjų olimpinių ir parolimpinių žaidynių organizavimo komiteto generalinis direktorius Étienne Thobois tikisi radikalaus pasikeitimo, lyginant su 2012, 2016 bei 2020 m. renginiais ir prognozuoja nenuostolingas 2024-ųjų žaidynes. Išties renginio Paryžiuje organizatoriai aiškiai vadovaujasi Los Andželo 1984-aisias metais patvirtintu modeliu. Pavyzdžiui 95% sportui bei žiūrovams skirtos infrastruktūros nebuvo pastatyta specialiai žaidynėms, dalis yra laikina. Pačių žaidynių biudžetas irgi daug racionalesnis: apie 9,7 mlrd. USD (9 mlrd. Eur).
Belieka tikėtis, jog Paryžiaus 2024-ųjų žaidynės pakeis šimtametę tendenciją ir atneš Prancūzijai daugiau naudos, nei nuostolio.
Komentaro autorius – Vytautas Grigelevičius, Paryžiaus Paris 1 Pantheon Sorbonne Universiteto teisės studentas
