Bankroto neužpudruosi
Gal kiek ramiau turėtų jaustis vartotojai – tiek Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT), tiek Ekonomikos ir inovacijų (EIMIN), taip pat Teisingumo ministerijos bendruose įvykusiuose susitikimuose su viešbučių, restoranų ir turizmo asociacijomis bei verslų atstovais išsakyta vienareikšmė pozicija – institucijos išskirtinai gina vartotojų interesus.
Tačiau nukentėjo ir daugybė verslų: kreditoriams atsiųstuose laiškuose, kurie yra pasirašyti įmonės vadovo Raimundo Adomaičio, nurodoma, jog UAB „Beta Media“ įsipareigojimų suma siekia beveik 2 mln. Eur. Kreditorių sąraše – per 520 skirtingų įmonių. Daugiau nei 100 kreditorių liko skolinga ir kita grupei priklausanti įmonė „Beta Dovana“, tiesa, įsiskolinimai čia mažesni, o bendra suma siekia beveik 121.210 Eur. Negana to, kreditorių sąraše dvi didžiausios skolos yra dviem „Beta Medios“ valdomoms įmonėms.
Dera akcentuoti, kad tie 2 mln. Eur – tai skola viešbučiams, sanatorijoms, restoranams, grožio ir sveikatingumo paslaugų teikėjams bei kt. įmonėms už jau suteiktas paslaugas, už kurias dar nėra atsiskaityta. Išlieka retorinis klausimas, kiek dar yra parduota kuponų į ateitį, kai apie bankrotą, tikėtina, jau planavusi skelbti įmonė, vartotojams gegužę pažėrė dar dosnesnių nuolaidų ir įviliojo į dar pinklesnes žabangas.
Tik turbūt žodelio „tikėtina“ nelabai ir reikia, juk mintis apie bankroto inicijavimą negimsta per vieną dieną, o įmonės akiratyje buvusi kelių milijonų skola partneriams, paslaugų teikėjams vilkosi ne vieną mėnesį.
Savo ruožtu verslai, paslaugų teikėjai prisiima kritikos strėlę sau – užsiliūliavę ilgamete draugyste ir bendradarbiavimu su „Beta Media“, turėjo ne pačias saugiausiais ir palankiausias sutarčių sąlygas. Standartinėse, tipinėse sutartyse su „Beta Media“ buvo numatyta, kad bendrovė už paslaugas pagal panaudotus kuponus atsiskaito ne juos įsigijus, o tik kai vartotojas realiai juos išnaudoja. Tada už juos būdavo sumokama iki kito mėnesio 25 d. Tai reiškia, kad visos įmonės, bendradarbiavusios „Beta Media“, turėjo ne mažesnį kaip dviejų mėnesių įsiskolinimą.
Ne vienai populiariai sveikatingumo įstaigai, įsikūrusiai šalies kurortuose, skolos, paskelbus apie inicijuojamą bankrotą, siekė po 50.000–60.000 Eur.
„Situacija yra labai nemaloni, aštri. Laikas bėga, atrodo, niekas nevyksta, o žmonės panikuoja. Tačiau norime pabrėžti, kad sprendimų, susikalbėjimo ieškome tarp visų konflikto šalių, laukiame kontroliuojančių institucijų sprendimų. Be to, svarbu suprasti, kad verslas yra toje pačioje valtyje, kaip ir vartotojai. Nukentėjo visi, kartu verslas tikrai nieko neišsižada – yra pasirengęs prisiimti ir pildyti įsipareigojimus, tačiau reikia laiko, aiškumo iš kontroliuojančių institucijų“, – akcentuoja Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos LVRA prezidentė.
Vilniaus apygardos prokuratūra birželio 12 d. yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, „Beta Medios“ sukčiavimo. O VVTAT skelbia sulaukusi per 1.000 skundų dėl „Beta.lt“ kuponų – tai rekordinis skaičius.
Į nepavydėtiną situaciją patekę verslai elgiasi skirtingai: vieni prašo kuponus įsigijusių žmonių kantrybės, kol sulauks kontroliuojančių institucijų verdikto, kiti kuponus turinčius asmenis priima už tam tikrą priemoką, kuri atskirais atvejais būdavo numatoma sutartyse, treti prisiima nuostolius sau ir skelbia suteiksiantys paslaugas visiems įsigijusiems jų kuponus.
Apie pasirinktus kelius verslininkai nedaugžodžiauja – vienaip gali elgtis, kai kuponų parduota už kelis šimtus eurų, kas kita – kai sumos siekia keliasdešimt tūkstančių, o dar atsiveja bemaž tokia pati ar dar didesnė skola.
Verslai piktinasi ir R. Adomaičio bandymais užpudruoti jo veiksmų padarinius. Nei klientų, nei partnerių, švelniai tariant, neguodžia ir neįtikina jo viešinama informacija, su kuriais partneriais kalbėta, su kuriais – ne, kurie verslai, nepaisant įsiskolinimų, ir toliau teikia savo paslaugas, kas to nedaro ir pan.
„Jis bando būti baltas ir pūkuotas, stengiasi dabar sudaryti įvaizdį, kaip stengiasi dėl vartotojų, kaip nori minimalizuoti jų nuostolius, tik pamiršta pasakyti, kad tuos nuostolius jis nori minimalizuoti savo verslo partnerių sąskaita. Jis bando atrodyti geras prieš klientus, kuriuos apgavo, ir tai daro manipuliuodamas, neva geranoriškai tardamasis su verslu. Absurdiška situacija. Dabar nebe kalbėti reikia, o laukti prokuratūros išvadų. Tačiau tokiais pasisakymais viešojoje erdvėje dar labiau bandoma supriešinti savo buvusius partnerius ir klientus. Liekame kalti mes, kurie neteikiame paslaugų, o jis neva tiek stengiasi, tiek deda pastangų. Bet pastangų suvaldyti situaciją reikėjo anksčiau, o ne įsukus nuolaidų karuselę ir paskelbus apie bankrotą“, – VŽ kritikos pažeria vieno iš kurorto viešbučių vadovas.
Savo ruožtu susitikimuose su EIMIN verslo asociacijos išreiškė būtinybę ateityje svarstyti griežtesnę portalų priežiūrą ir reglamentavimą: kaip kelionių organizatoriams privalu turėti draudimus, gal ir čia galėtų atsirasti papildomi apsaugos mechanizmai.
Kartu dera konstatuoti, kad, kaip ir visose klampiose istorijose, taip ir čia turbūt nėra vienos tiesos. Daugiau atidumo galėjo pasitelkti ir verslas bei griežčiau vertinti pasirašomas sutartis. Daugiau sveikos nuovokos bei daugiau klausimų turėtų kilti ir vartotojui, griebiančiam degantį ir limituotą pasiūlymą su 50% nuolaida. Nemokamų pietų nebūna.
