Bankrotų žemėlapyje žiebiasi ir properšų
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje pradėti 282 įmonių bankroto procesai – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023-iaisiais, bankroto procesų pagausėjo 20%.
Daugiausia bankroto procesų pradėta statyba (20%), transportu ir saugojimu (18,5%), didmenine ir mažmenine prekyba (23,6%) besiverčiančioms įmonėms.
Aktyviausi bankroto procesų iniciatoriai šių metų pirmąjį ketvirtį buvo Valstybinė mokesčių inspekcija (36,7%), bendrovių vadovai (28%), kiti įmonės kreditoriai (16%) ir „Sodra“ (14,5%).
Apžvalgoje, kurią gegužei baigiantis pristatė duomenų analitikos bendrovė „Scorify“, nurodoma, kad 2024 m. balandį buvo pasiektas didžiausias bankrutuojančių įmonių skaičius nuo praėjusių metų gegužės – bankrutuojančiomis buvo paskelbtos 98 įmonės.
Po pandemijos visiškai atsigavo pramogų ir poilsio organizavimo įmonės: jos ne tik skaičiuoja iki pandemijos turėtas apimtis, bet jas ir didina: dėl aukšto vidaus vartojimo lygio bei optimistinių vartotojų lūkesčių sunkiai spėja tenkinti jų poreikius.
Analitikai tikina, kad verslas dideles viltis sieja su pasaulinės rinkos bei paklausos atsigavimu, o kol kas verslo gyvybingumą palaiko vidaus vartojimo variklis. Tačiau yra sektorių, kurie turi nemenkų problemų, – ir tai ne tik aktyviausias buvęs statybos sektorius, bet ir pramonė – čia vis dar mažėja darbuotojų skaičius.
Jų mažėja ne tik dėl į nemokumą grimztančių įmonių – štai Suomijos kapitalo tarptautinė kepinių ir konditerijos gamybos grupės „Fazer“ bendrovė „Fazer Lietuva“ atleidžia 182 iš 218 darbuotojų. Dar balandį bendrovė pranešė svarstanti Baltijos šalyse esančias kepyklas sujungti į vieną padalinį, kuris veiktų Latvijos mieste Uogrėje.
Vienas garsiausiai šiemet nuskambėjusių bankrotų procesų – apsipirkimų internetu platformas „beta.lt“ ir „grupinis.lt“ valdančios bendrovės „Beta Media“ bankrotas, apie kurį įmonė paskelbė birželio pradžioje.
Bendrovės vadovas teigė, kad „Beta Medios“ finansinius sunkumus lėmė didelė konkurencija rinkoje, augančios nuolaidos pirkėjams bei geopolitinė situacija. Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo „Beta Medios“ sukčiavimo. Vilniaus apygardos teismo teismas patvirtino gavęs prašymus iškelti bankroto bylą bendrovėms „Beta Media“ ir „Beta dovana“.
Europoje fiksuojami ikipandeminių bankrotų skaičiai: iš septyniolikos Vakarų Europos šalių 2023 m. tik keturiose bankrutuojančiųjų skaičiai pernai buvo mažesni nei 2022 m. Užfiksuota 169.500 bankrotų, arba beveik 21% daugiau nei 2022-aisiais.
„Tiesa, Rytų ir Vidurio Europoje situacija su bankrotais kol kas atrodo geresnė, o ir Lietuvoje 2023-iaisiais bankrotų buvo 13,1% mažiau nei 2022-aisiais, tačiau jau šiemet įmonių, pakėlusių rankas, pagausėjo penktadaliu“, – komentuoja Saulius Žilinskas, bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius.
„Pastaruoju metu verslas turėjo tiek įvairių išbandymų, kad kova su iššūkiais jau kone tapo rutina. Gal todėl tapo kaip ir „nemadinga“ areštuoti skolininko turtą – areštų statistika vis dar toli nuo ikipandeminių aukštumų, o bankrotai skelbiami gana vangiai“, – svarsto S. Žilinskas.
Jo nuomone, didžiausią, jei ne lemiamą, įtaką bankrotų skaičiams Lietuvoje turės politiniai sprendimai. Nestabilumas ir bankrotų skaičius labiausiai gali išaugti paslaugų, tarp jų – maitinimo ir transporto, sektoriuose.
Maitinimo sektoriuose tai gali įvykti ir dėl kilsiančios MMA, ir dėl jau nuo Naujųjų metų panaikintos PVM lengvatos. Beje, analitikai prognozuoja, kad dėl didesnio MMA gali užsidaryti nemažai paslaugų sektoriaus įmonių, – sprendimas didinti minimalią mėnesinę algą ypač gali būti lemtingas smulkiems, labiausiai regionuose įsikūrusiems verslams.
Bankrotų paveikslą gali pakoreguoti ir tai, kad yra labai nemažai įmonių, vis dar mokančių pandemijos metu atidėtas skolas „Sodrai“ ir VMI. Pirmąjį šių metų ketvirtį net 36,7% paskelbtų bankrotų iniciatorė buvo VMI. Pasižymėjo ir „Sodra“: ji iškėlė bankroto bylą nuo 1990 m. veikusiai UAB „Polita“, restoranų „Selfish Bistro“ Vilniuje, Kaune ir Palangoje įkūrėjai.
Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei „Polita“, į teismą kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) – „Sodros“ – Klaipėdos skyrius. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. sausio 12 d., bendrovės įsiskolinimas pareiškėjai – „Sodrai“ – buvo 89.576 Eur.
Mūsų šalies ekonomika nemaža dalimi priklauso nuo Europos ekonomikos būklės. Šiuo metu, anot S. Žilinsko, nuotaikos ten nuosaikios, tikimasi stabilumo.
Tačiau problemų Europoje neišvengs kai kurių sektorių įmonės, pavyzdžiui, dirbančios daug energijos išteklių naudojančiose ūkio šakose: ten naudojamos suskystintos dujos yra apie 1,5 karto brangesnės už seniau naudotas rusiškas gamtines dujas. Neprognozuojama, kad jos artimiausiu metu pigs.
Bet yra ir geresnių žinių: dėl karo grėsmės daugelyje šalių pramonė gavo naujų užsakymų ir dar daugiau jų tikisi ateityje. Lietuvoje vokiečių koncernas „Rheinmetal“ kai kuriems mūsų šalies verslams irgi gali atnešti užsakymų bei papildomų pajamų. Tai optimistinis signalas Lietuvos pramonei.
Naujų užsakymų gali pateikti ne tik karo pramonė: kariniai užsakymai dažnai susiję ir su įrangos, žaliavų, atskirų mazgų, kas yra gaminama įprastose įmonėse, transportavimo ar kitų susijusių paslaugų poreikiu.
