Ministro seniena brėžia takoskyrą tarp verslų
Nors PVM surinkimas gerėja, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vis geriau valdo mokestines rizikas, Finansų ministerija, perklausta, ar numatoma peržiūrėti ministro įsakymą dėl PVM atskaitos, nurodė, kad šiuo metu „minimų nuostatų keisti nenumatoma“.
Jau daugiau nei metus galioja PVM lengvata lengviesiems elektromobiliams. Jeigu elektromobilio vertė neviršija 50.000 Eur (įskaitant PVM), jį įsigijęs PVM mokėtojas turi teisę sumokėtą pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą – su sąlyga, kad elektromobilis bus naudojamas minėtu mokesčiu apmokestinamoje veikloje.
Tačiau ši lengvata suskirstė verslininkus į jos „vertus“ ir „nevertus“: nors liejosi gausybė žaliais atspalviais padabintų kalbų apie švarų orą, lyg ir buvo siekiama (bent jau taip deklaruota) sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti elektromobilius visiems verslininkams, realybėje viskas apsivertė: minėta lengvata visa apimtimi gali pasinaudoti tik juridinio asmens statusą turintys PVM mokėtojai.
„Individualios veiklos vykdytojai to padaryti negali“, – sako Gintaras Balčius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ mokesčių praktikos vadovas.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas suteikia teisę elektromobilių įsigijimo PVM įtraukti į PVM atskaitą, tačiau individualios veiklos vykdytojas pagal 2004 m. Finansų ministro patvirtintą įsakymą negalės šia teise pasinaudoti, jeigu elektromobilis bent trumpai bus naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti.
T. y. lengvųjų automobilių (į šią kategoriją patenka ir elektromobiliai) įsigijimo PVM gali būti įtrauktas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu toks automobilis 100% naudojamas tik ekonominei veiklai vykdyti.
Vadinasi, tūlas verslininkas turi turėti vieną automobilį asmeniniams reikalams, o kitą – darbui?..
Mokesčių ekspertas G. Balčius atkreipė dėmesį į Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygybės principą. Vadovaujantis šiuo principu, yra draudžiama mokesčių mokėtojų diskriminacija be pagrįsto pagrindo.
„Tad atitinkamai kyla klausimas, ar vien pasirinkimas verslo veiklą vykdyti individualios veiklos forma, o ne steigiant juridinį asmenį, yra pakankamas pagrindas skirtingai taikyti PVM lengvatą elektromobiliams?“ – klausia G. Balčius.
Jo nuomone, skirtingas PVM lengvatos taikymas, atsižvelgiant į verslo vykdymo formą, galėtų būti vertinamas kaip mokesčių mokėtojų lygybės principo pažeidimas.
Atrodo, kad Finansų ministerija taip nemano: perklausta, ar numatoma peržiūrėti ministro įsakymą dėl PVM atskaitos, nurodė, kad šiuo metu „minimų nuostatų keisti nenumatoma“.
Griežta ministerijos pozicija šiuo klausimu gali būti nulemta ir vertinimų, kad atotrūkis tarp surenkamo ir potencialaus PVM Lietuvoje yra vienas didžiausių ES.
VŽ rašė, kad Lietuvai per pastaruosius metus pavyko gerokai sumažinti PVM atotrūkį ir šešėlio mastą. Tačiau Estijos, Latvijos, Lenkijos pažanga šioje srityje nepalyginamai didesnė, o mūsų šalis išliko ketvirta ES valstybė, kur atotrūkis didžiausias.
2021 m. PVM atotrūkis Lietuvoje sudarė 14,5%. Šalis per metus prarado 795 mln. Eur PVM. 2022 m. PVM atotrūkis Lietuvoje, išankstiniais CASE vertinimais, sumažėjo iki 13,5%. Pernai jis sudarė 12,2%.
VMI prognozuoja, kad PVM atotrūkis šiemet toliau trauksis iki 11%.
Tačiau FM linkusi ir toliau diskriminuoti kai kuriuos mokesčių mokėtojus.
Spragų veiksmuose bei nuostatose ne tik dėl PVM, bet ir dėl kitų mokesčių galima suskaičiuoti daugiau. Viena jų, sukėlusi diskusijas ir pasipiktinimo audras, – Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skaičiavimas už pajamas natūra, kurios esą gaunamos, jei įmonės automobiliu vykstama į darbą ir grįžtama namo.
Irmantas Misiūnas, profesinių paslaugų bendrovės EY mokesčių praktikos partneris, sako, kad pastaruoju metu „atsinaujino rimta diskusija“, kas yra teisinga grąžinama PVM suma, kiek reikia mokėti GPM nuo gaunamos asmeninės naudos, nes yra nereglamentuota kelionių iš namų į darbą situacija.
Čia irgi už brūkšnio paliekami individualią veiklą vykdantys gyventojai.
„Šiandien VMI aiškina, kad asmeninis naudojimas apima keliones nuo namų iki darbo vietos, nebūtinas verslui keliones vakarais ar savaitgaliais. Tad individualią veiklą vykdančiam gyventojui, turinčiam biurą ne savo namuose, iki jo važiuojančiam elektromobiliu, tampa neįmanoma susigrąžinti įsigyto elektromobilio pirkimo PVM“, – priduria I. Misiūnas.
EY atstovo nuomone, pakeitus finansų ministro įsakymą, būtų užtikrinta teisingesnė mokesčių sistema Lietuvoje ir individualią veiklą vykdantiems gyventojams nekilų abejonių dėl nepagrįstos diskriminacijos ar mokesčių mokėtojų lygybės principo PVM atžvilgiu.
I. Misiūno teigimu, dar yra labai svarbu, kad pakeitimas numatytų ir taisykles, kaip pirkimo PVM galėtų susigrąžinti nuo 2023 m. elektromobilius jau įsigiję smulkieji verslininkai.
Problemos gali kilti ir tiems verslams, kurie vykdo mišrią veiklą, ir todėl gali susigrąžinti tik dalį elektromobilių pirkimo PVM.
Aišku viena – šioje abrakadabroje vieni verslai tampa lygesni už kitus: Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo nepaisoma.
Už šį įstatymą „lygesnis“ yra ir 20 metų senumo ministro įsakymas. Tačiau jis juk ne kirviu akmenyje iškaltas – galima pakeisti. Situacija – gana dviprasmiška. Skatiname žaliąją transformaciją, tačiau mokestinės paskatos „įteisina“ mokesčių mokėtojų diskriminaciją.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetinių grėsmių eroje organizacijoms čia ir dabar būtina nuolatinė stebėsena, greiti sprendimai ir aiškios atsakomybės, todėl modernus saugumo operacijų centras (SOC) tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Ypač, kai dirbtinis intelektas nusikaltėliams dar papildomai suteikia „super galių“. Nors įmonių atstovams ir IT darbuotojams atsakomybė atrodo sunkiai pakeliama, tačiau yra ne vienas būdas, kaip šią naštą palengvinti, tvirtina ESET kibernetinio saugumo ekspertai.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
Šalių gebėjimą ugdyti ir pritraukti specialistus matuojančiame IMD talentų reitinge Lietuva pasiekė aukščiausią laiptelį istorijoje ir užėmė 20 vietą iš 69 vertintų šalių. Inovacijų agentūros analitikai atkreipia dėmesį į reitinge įvertintas Lietuvos investicijas į talentus, mokymų prieinamumą, moterų užimtumą darbo rinkoje ir mentorystės bei pameistrystės galimybes.
