I. Langaitė. Kaip kurti DI kompetencijas turinčią visuomenę?
Klaida apie DI kalbėti kaip apie sėlinantį grėsmingą žvėrį – pastarasis jau čia. Technologijų kompanijos visame pasaulyje jau ne vienus metus naudoja DI, juo grįsti algoritmai šiandien sukasi ir mūsų kasdien naudojamose bei pamėgtose programėlėse. Vis dėlto visuomenė į DI galimybes plačiau dėmesį atkreipė duomet, kai prieinami tapo tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ – ačiū „OpenAI“, kurio vertė, naujausiais duomenimis, gali siekti ir 80 mlrd. JAV dolerių.
Pažaidėme, supratome, kad įdomu – metas sutarti, kaip gyvensime toliau ir kokiomis taisyklėmis vadovausimės. 27 Europos Sąjungos valstybės narės vasarį patvirtino svarbų DI naudojimo apribojimo taisyklių rinkinį, vadinamą pirmuoju pasaulyje išsamiu DI reguliavimo teisės aktu. Po pakartotinio balsavimo jis turėtų būti oficialiai patvirtintas gegužę.
Akto rengėjai apskaičiavo, kad mažai ir vidutinei įmonei minimame akte aprašytų taisyklių įgyvendinimas vidutiniškai kainuos 300.000 Eur. Žinoma, taisyklės neįsigalios iškart, kai kurie pakeitimai bus pradėti taikyti ir po 6 mėn. arba net 2 m. po įsigaliojimo. Tačiau ekspertai mato grėsmių, kad tai gali sulėtinti DI plėtrą Europoje ir suteikti papildomą svertą JAV, Kinijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams – į DI jie šiandien investuoja kone daugiausiai.
DI akto svarstymo Europos Komisijoje metu Prancūzija ypač siekė, kad įstatymu būtų apsaugoti DI startuoliai, norėdami užtikrinti, jog taisyklės neuždraustų būsimų „Europos DI čempionų“. Tiesa ta, kad jau šiandien pernelyg didelis reguliacinis mechanizmas išstumia inovacijas ir pinigus, potencialiai nesumokėtus mokesčius iš Europos į, pavyzdžiui, JAV, kur Europoje gimusios įmonės pagrindinius biurus steigia. Pavyzdžiui, „Crunchbase“ skaičiuoja, kad daugiau nei 1 iš 4 dolerių, investuotų į startuolius JAV 2023 m., skirti su DI susijusiems. Lyginant 2023 ir 2022 m., DI skirta dvigubai didesnė bendra investicijų dalis.
Be to, DI plėtra yra horizontali – jis skverbiasi į visas rinkas: nuo pramonės iki medicinos, pagreitindamas, pavyzdžiui, sveikatos duomenų apdorojimo procesus, o tai lemia ir diagnozės tikslumą, ir trumpesnį diagnozės konstatavimo laiką, ir efektyvesnį gydymą. Atsižvelgiant į tai, kad DI tampa vis labiau paplitusia dalimi tarp daugelio pradedančiųjų technologijų įmonių, galima teigti, kad ši tendencija išliks ir toliau. Tikėtina, kad ateityje šis procesas tik labiau niveliuosis – DI taps pernelyg svarbus, kad kas nors galėtų to nepaisyti.
Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad iki 2025 m. dėl DI technologijos augimo bus sukurta apie 97 mln. naujų darbo vietų. Darbdaviai Lietuvoje dar tiesmukiškesni – iki 2025 m. didžiausios perspektyvos IRT sektoriuje numatomos talentams, kurie turės DI bei mašininio mokymo žinių ir įgūdžių. Tai parodė „Unicorns Lithuania“ iniciatyva atlikto per 120 informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus įmonių tyrimas. Besikeičiant pasauliui tikrai jaučiame poreikį auginti specialistus ne tik DI, bet ir didžiųjų duomenų, kibernetinio saugumo srityse.
Kai savo konkurencingumu besirūpinantys verslai galvoja, kaip išnaudoti DI galimybes, kad būtų palengvinta jų kasdienė rutina, tai tampa svarbia žinute talentams. Jau šiandien su DI vystymu susijusiais klausimais vien programuotojų visame pasaulyje dirba keli šimtai tūkstančių, kai su DI saugumu – vos keli šimtai.
Ar tikrai tinkamai įvertiname ne tik akivaizdžias rizikas, bet ir antrines, tretines? Nuo saugumo iki privatumo ar skaidrumo, tinkamos kvalifikacijos specialistų trūkumo, neaiškios investicijų grąžos, sudėtingų procesų ir elementarios baimės prarasti įprastas darbo vietas. Bijome, visų pirma, to, ko nesuprantame. Tačiau šiuo metu gyvename laike, kai turėtume apjungti jėgas, kad sukurtume DI kompetencijas turinčią visuomenę – atvirą pokyčiams ir aktyviai siekiančią ateities žinių.
Komentaro autorė – Inga Langaitė, Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė
