Ginčų dirvą gausiausiai užsėja VMI
Mokestinių ginčų komisijos (MGK) duomenimis, pernai 56% skundų pateikė juridiniai asmenys – ankstesniais metais ta dalis sudarė mažiau kaip pusę (44%).
Daugiausia mokestinių ginčų 2023 m. kilo dėl VMI sprendimų (74% atvejų), antroje vietoje rikiavosi Muitinės departamento apskųsti sprendimai (22%), mažiausią dalį, kaip ir ankstesniais metais, sudarė ginčai, kurių šalis buvo Aplinkos apsaugos departamentas (4%).
MGK 2023 m. fiksavo „premjerą“: pasibaigė keletas ginčų, kuriuose pirmą kartą buvo išaiškinta, kaip turi būti taikomi senaties terminai mokesčių permokoms ir koks mokesčių mokėtojų veiksmų atlikimas ar delsimas užkerta jiems galimybę susigrąžinti tas permokas.
Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje padažnėjo ginčų dėl Muitinės departamento (MD) priteistų mokesčių už tranzitines prekes iš Rusijos ir Baltarusijos, nepateikus reikalingų įrodymų ar net paaiškėjus apgavystėms.
Palyginti su 2022 m., pernai pastebimai padidėjo ginčų dėl MD sprendimų dalis iš esmės dėl to, kad pareiškėjai nesutiko su muitinės sprendimais, pagal kuriuos dėl įrodymų trūkumo nebuvo pripažintos užbaigtomis su Rusija ir Baltarusija susijusios tranzito procedūros.
Verslininkams reikėtų žinoti, kur galima suklupti: tranzito procedūros esmė – visos prekės, nepriklausomai nuo to, ar jos yra sankcionuotos, ar ne, kartu su dokumentais turi būti pateikiamos muitinei.
Beje, nesuprantama, ko tikėjosi įmonės, pateikusios dokumentus iš agresorės Rusijos užimtų Ukrainos teritorijų „muitinių“, – okupacinės valdžios išduoti dokumentai pripažinti niekiniais. Sunku patikėti, kad, dvejus metus vykstant karui, „naivūs“ verslininkai nieko apie tai nežinojo.
Kaip nesuprantama ir tai, kuo apsimeta dvejopos paskirties ir sankcionuotų priekių gabentojai, kai, pavyzdžiui, vietoj sankcionuotų prekių deklaruojamos kitos prekės. Nepavykus apgauti muitinės, kuri atitinkamai įvertino nesąžiningą įmonės elgesį, „nukentėjusieji“ mėgina gauti MGK užtarimą.
Akivaizdu, kad tokioje situacijoje neverta net gaišinti komisijos, juolab – tikėtis pergalės ginče. Pirmiausia tokios įmonės turėtų pagalvoti apie savo veiksmų (ne)teisėtumą – gudravimų ir apgavysčių kelias veda į aklagatvį. Ten pat nukeliauja ir gudragalvių reputacija.
Kitokią, savo „specifiką“ turi ginčai PVM srityje – pasak Vilmos Vildžiūnaitės, MGK atstovės, tai rodo, kad įmonės dar vis pasiklysta tarptautinio verslo apmokestinimo situacijose, dažniausiai dėl žinių stokos. Tarp tokių situacijų pateko atvejai, kai prekių pardavimo sandoriuose tarpininkaujančios Lietuvos bendrovės klaidingai pritaikė joms nepriklausančią lengvatinę vadinamąją „trikampės prekybos“ PVM schemą ir dėl to neskaičiavo PVM.
„Trikampės prekybos“ schema yra prekių, gabenamų iš vienos ES valstybės į kitą, kai sandoryje dalyvauja tarpininkas, įsigyjantis prekes, apmokestinimo supaprastinimas. Jis leidžia tiekėjui pritaikyti 0% PVM tarifą, prekes parduodant tarpininkui, o pastarajam nesiregistruoti PVM tikslais prekių paskirties šalyje, nes prievolė apskaičiuoti PVM kyla galutiniam pirkėjui.
Teisininkai sako, kad, siekiant taikyti šį supaprastinimą, labai svarbu kiekvienu atveju įvertinti šios schemos taikymo sąlygas, numatytas PVM įstatyme ir ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje. Pastarojoje taip pat pabrėžtas reikalavimas, susijęs su tinkamu PVM sąskaitų faktūrų išrašymu, kuris laikomas esminiu, t. y. tarpininko išrašytoje sąskaitoje turi būti nurodyta, kad taikomas atvirkštinis PVM. ES valstybių mokesčių administratoriai, remdamiesi minėta ESTT praktika, šį reikalavimą vertina gana griežtai.
Pelno mokesčio srityje su VMI įprastai bylinėjamasi dėl leidžiamų (neleidžiamų) atskaitymų į sąnaudas, mokestinių nuostolių. Dar viena svarbi tema – mokestinių nuostolių perkėlimas pačios įmonės ir (ar) jų perdavimas tarp įmonių grupės įmonių.
2023 m. atsirado naujų ginčų dėl apskaičiuotų avansinio pelno mokesčio (PM) delspinigių, kai mokesčių mokėtojai neįvertino besikeičiančios rinkos Lietuvoje ir pasirinko sau nepalankų avansinio PM skaičiavimo būdą. V. Vildžiūnaitė mini atvejį, kai mokesčių mokėtojas, pakeitęs avansinio PM deklaravimo būdą, nukentėjo dėl savo paties neatsargaus pasirinkimo.
Todėl verslo subjektai turėtų rūpestingai ir kruopščiai įvertinti planuojamas gauti pajamas, nes, pasirinkus netinkamą avansinio PM deklaravimo būdą, ateityje gali tekti padengti ne tik mokesčio prievolę, bet ir susimokėti už sankcijas.
Ekspertai primena: mokestinis ginčas – kelias aiškumo link, kuris prasideda nuo skundo, todėl mokesčių mokėtojai kviečiami tam pasiryžti.
„Ginčuose užtikrinama nepriklausomo aplinkybių vertinimo galimybė, atrandamas naujas požiūris ir leidžiama pasiekti greitą teisinį tikrumą“, – aiškina MGK narė. Pasak jos, ginčuose suformuota teismų praktika ne tik suteikia aiškumo, bet ir daro įtaką mokesčių teisėkūros iniciatyvoms.
VŽ savo ruožtu norėtų priminti: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas visi Lietuvos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.
Be to, pagal šį įstatymą mokesčių administratorius privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Jei taip ir būtų, ko gero, sumažėtų ir poreikis ginčyti mokesčių prievaizdų sprendimus.
