Tūnančius šešėlyje dienos šviesa apakina
O dabar paskaičiuokime, kiek tarp tų pasipiktinusiųjų yra tokių, kurie sąžiningai moka mokesčius. Deja, užduotis neįveikiama, nes per daug nežinomųjų: tūnantieji šešėlyje sunkiai pasiduoda bet kokiems skaičiavimams.
Nes kai reikia mokėti mokesčius, jie paprasčiausiai neegzistuoja. Bet kai nori gauti viešojo sektoriaus paslaugų – jie jau čia.
Skaičiuojama, kad šešėlio drakonas kasmet sučiaumoja apie 1 mlrd. Eur, kurie mokesčių pavidalu turėtų patekti į biudžetą. Tiesa, jau kelinti metai jis priverstas kiek mažinti savo apetitą, nes vis daugiau verslininkų ir darbuotojų nusprendžia jo nebešerti.
Europos Komisijos pernai paskelbto Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (CASE) PVM atotrūkio ES šalyse tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2021 m. PVM atotrūkis sudarė 14,5% ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 4,2%. Prognozuojama, kad 2022 m. rodiklio reikšmė bus dar mažesnė, siekianti 13,5%.
Statistikos skaičiai dėliojami ypač lėtai, tad kokio dydžio PVM atotrūkis buvo pernai, sužinosime dar ne greitai. Tikėtina, kad kasmet jis mažės. O tam įtakos gali turėti keli veiksniai. Vienas iš jų – planai stipriai didinti baudas už nelegalų darbą. Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad kontroliuojant nelegalų darbą būtų bent du kartus daugiau patikrinimų ir bent tris kartus didesnės baudos už nelegalų darbą.
Siūloma, kad baudos įmonėms už nelegalų darbą siektų 2,5% apyvartos, bet ne mažiau nei trys minimalūs atlyginimai (MMA), kas šiuo metu sudarytų 2.772 Eur, ir ne daugiau nei 0,5 mln. Eur. Už pakartotinį pažeidimą jos siektų 5% apyvartos, bet ne mažiau nei 6 MMA (5.544 Eur) ir negalėtų viršyti 1 mln. Eur. Dabar didžiausia bauda siekia 5.800 Eur. Baudų dydis, ypač jei jis bus susietas su procentu nuo apyvartos, tikriausiai privers labiau pagalvoti, ar verta priimti į darbą „nelegalą“ ir gvieštis lengvų pinigų pažeidžiant įstatymą. Vis dėlto vien baudos problemos neišspręs.
VŽ nuomone, reikia į šią problemą pažvelgti sistemiškiau, o ne apsiriboti pavieniais atvejais. Juolab kad dažnai baudos už padarytus nusižengimus nėra didelės. Tarkim, kad ir prievolė Registrų centrui pateikti finansines ataskaitas. Kai kurios bendrovės mieliau sutinka sumokėti vos 100 Eur siekiančią baudą, bet neatskleisti duomenų apie savo veiklą. O kai finansinės ataskaitos nepateikiamos, lengviau praslysti pro tikrintojų akis, nes atrodo, kad įmonė nevykdo veiklos, nors iš tikrųjų reikalai ten sukasi, bet buhalterijoje neatsispindi. Ir tokių įmonių tikrai yra.
Nuo liepos 1 d. nedrausmingų įmonių vadovams, neteikiantiems finansinių ataskaitų, išvengti atsakomybės nebepavyks – pradės veikti automatizuota administracinio nusižengimo įforminimo procedūra, t. y. protokolai vadovams bus surašomi automatiškai. Tačiau maksimali bauda už FA nepateikimą negalės būti didesnė nei 1.500 Eur, tad irgi kažin ar atbaidys nuo siekio neatskleisti įmonės finansinių duomenų.
Kur kas veiksmingiau turėtų suveikti tokių įmonių likvidavimas. O toks planas yra: iki šių metų pabaigos numatoma inicijuoti visų finansinės atskaitomybės dokumentų neteikiančių ir duomenų Juridinių asmenų registre neatnaujinančių įmonių likvidavimą.
Vis dėlto labiausiai įveikiant šešėlį galime prisidėti mes patys: neimti atlyginimo vokelyje, pranešti apie tokią praktiką naudojančias įmones, visuomet reikalauti kasos kvito, boikotuoti tuos verslus, apie kurių neskaidrią veiklą pasklido žinia. To galime pasimokyti iš jaunosios kartos – jiems socialinis teisingumas ir atsakomybė dažnai yra svarbiau, negu kitos darbdavio siūlomos sąlygos.
O kai karžygiu tapsime kiekvienas, bet koks drakonas prieš tokią kariauną neatsilaikys. Šešėlis – irgi.
