Pinigai, išplukdyti į vandenynus
„Verslo žinios“ kreipėsi į Inovacijų agentūrą siekdamos sužinoti, į kurias pramonės įmones ir kuriuos sektorius per praėjusį minėtą ES finansinį laikotarpį buvo investuota daugiausia.
Nors pagal finansuojamų projektų skaičių (203) pirmavo baldų gamintojai, pagal projektų vertę (110,8 mln. Eur) ir jiems išmokėtą ES lėšų sumą (40,4 mln. Eur) baldininkus lenkė gumos ir plastiko gaminių įmonės.
Dabar aiškinama, jog į šį sektorių buvo investuojama, kad jis generuotų didesnę vertę. Pasak Rimanto Damanskio, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos („Linpra“) valdybos nario, šios investicijos pasiekė savo tikslą: Lietuva tapo stipriu plastiko gamybos centru, kuris yra konkurencingas, matomas Europoje.
Sėkmės pavyzdžiu jis laiko Šiaulių PET ruošinių ir PET butelių gamybos UAB „Putokšnis“, veikiančią su prekių ženklu „Doloop“, – ji orientavosi į pirminės PET žaliavos mažinimą ir antrinių PET žaliavų panaudojimo didinimą, gamybos skaitmenizavimą ir automatizavimą. Per 2014–2020 m. įgyvendinusi projektų už daugiau kaip 15 mln. Eur, bendrovė pasinaudojo 4,89 mln. Eur ES parama.
Kitos įmonės, gaminančios pakuotes įvairiems produktams, taip pat sulaukė ne vieną milijoną eurų siekiančios paramos iš ES fondų, skirtų Lietuvai.
Kuo paaiškinamas toks dosnumas vienam sektoriui? ES investicijų konsultantai teigia: gautas finansavimas priklausė nuo pareiškėjų aktyvumo.
O aktyvumo būta nemenko, mat švito nauja „era“ – pasaulis apsižiūrėjo, kad, neilgai trukus, plastikas užkariaus aplinką, užterš vandenynus ir taip sukels mirtiną grėsmę jos gyventojams. 2019 m. birželį buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo“, todėl plastiko gaminių bendrovės buvo spaudžiamos įvairinti savo produktus, kad prisitaikytų prie naujų teisinių reikalavimų, o tam reikėjo didelių investicijų į naujus gamybos įrenginius.
Sukišus nemažas lėšas plastiko gamintojams, Lietuvoje prioritetiniais paskelbti informacinių ir ryšių technologijų bei biotechnologijų sektoriai faktiškai turėjo tenkintis ES paramos likučiais.
Tiesa, minėtu laikotarpiu nemažai finansavimo MTEP (mokslinių tyrimų ir inovacijų) projektams gavo IT įmonės, tačiau biotechnologijų pramonei teko gana kuklios lėšos. Nors Lietuva yra užsibrėžusi, kad biotechnologijų kuriama vertė iki 2030 m. pasiektų 5% BVP, solidžias ES investicijas gavusių bendrovių dešimtuke biotechnologijų įmonių mažiau negu plastiko gamintojų.
Justinas Taruška, biotechnologijų ir chemijos produktus ūkininkams kuriančios ir gaminančios Lietuvos bendrovės „Nando“ vadovas, sako, kad tam veikiausiai buvo ne viena priežastis. Tradicinė pramonė visuomet buvo Lietuvos ekonomikos garvežys, tad nieko keisto, kad ir ES investicijos panaudotos jai modernizuoti. Bet biotechnologijų įmonių, kurios tuomet būtų norėjusios ir galėjusios pasinaudoti ES investicijomis, buvo mažai: nes tuomet pinigai galėjo būti panaudojami tik modernizavimui.
„Nando“ vadovas aiškina, kad jiems reikėtų ne modernizavimo, o naujų pajėgumų. Deja, pasak jo, tokių ES priemonių nebuvo nei praėjusį finansinį laikotarpį, nėra ir dabar.
Tai ir keista – siekiant minėtų 5% BVP, bent jau šiame finansiniame periode biotechnologijų pramonei reikėtų skirti daugiau paramos lėšų: sektorius plečiasi, įmonės stiprėja, be to, randasi ir startuolių. Kol pas tvyro tyla, verslininkai sulaukia pasiūlymų investuoti kitose šalyse su tam tikru paramos paketu.
Žvelgiant į kiek senesnę praeitį, finansinį 2007–2013 m. ES paramos laikotarpį, matyti, kad tuomet daugiausia buvo atseikėta energetikams, o iš bendrovių lyderiavo elektros perdavimo sistemos operatorė AB „Litgrid“. Prioritetai taip pat buvo teikiami turizmui, MTTP priemonėms, verslo produktyvumui. Įmonės pirkosi įrangą, statėsi gamyklas. Antroje eilutėje tuomet rikiavosi kompiuterinių, elektroninių ir optinių prietaisų gamybos įmonės, sukūrusios naujus verslo sektorius: UAB „SoliTex R&D“, UAB „Via Solis“, UAB „Teltonika“, UAB BRD, UAB „Brolis Semiconductors“ ir kt.
Naujas 2021–2027 m. ES finansinis laikotarpis pagal kalendorių lyg ir prasidėjo, tačiau praktiškai – ne: realiai parama verslui buvo pradėta teikti dvejus metus vėluojant, tik 2023 m. Todėl kol kas neaišku, kokie sektoriai dabar bus pastiprinti europinės paramos lėšomis.
Inovacijų agentūra tuometės Ūkio ministerijos sprendimų nekomentuoja. O VŽ norėtų priminti, kad 2017–2019 m. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras buvo Virginijus Sinkevičius. Tas pats ministras, kuris sukišo europinę paramą plastiko sektoriui, o pats išplaukė į Briuselį... gaudyti plastiko atliekų vandenynuose.
