Prakiurdytos „didybės“ kliedesiai
Nusprendęs bet kokia kaina vėl įsikraustyti į Baltuosius rūmus, D. Trumpas šiam tikslui pasitelkia vis skandalingesnę retoriką. Pažadėjęs Ameriką „vėl padaryti didžią“ (kodėl to nepadarė anoje kadencijoje, jis pats nutyli), susidoroti su imigracija ir pan., anądien švystelėjo dar vieną „kaulą“ rinkėjams.
Tiesa, šis kaulas jau kiek apgraužtas – sėdėdamas prezidento krėsle D. Trumpas dar anuo metu kalbėjo, kad JAV nusibodo „vienoms maitinti NATO“, kad galbūt Amerika susivynios visas meškeres ir parkeliaus iš Europos namo.
Šiokį tokį efektą tuomet grasinimai davė: kai kurios Aljanso valstybės susigriebė, kad iš tiesų į bendrą NATO katilą beria apgailėtinus grašius. Tačiau nei vienybe, nei įsipareigojimais sąjungininkams suabejota nebuvo.
Netgi atvirkščiai – Rusijos agresija prieš Ukrainą suteikė galimybę parodyti Putinui, kad Vakarų vienybė yra neskaldoma. Padėdamas užpultai šaliai gintis nuo grobikų, Aljansas padeda ginti ir Europą, demokratiją bei visas žmogiškąsias vertybes.
Regis, europiečiai išties pagaliau suvokė, kad priešas – čia pat, kad, peržengusios Ukrainos gynėjus, kruvinos Kremliaus caro ordos slinks toliau į Vakarus.
Nesiliaujantis karas ir netylančios imperialistų užuominos apie „rusiškų žemių“ (kurios, ko gero, rusų svajonėse jau siektų ir antikinius laikus) susigrąžinimą didžiąją dalį NATO narių paskatino skirti daugiau pinigų ir savo šalių gynybai. Aljanso stovyklą pastiprinti pasiryžo ir Suomija bei Švedija.
Ir staiga išlindo amerikietiškasis Pilypas iš kanapių: kol europiečiai visomis išgalėmis ieško būdų, kaip dar ginkluote ir finansais paremti Ukrainą ir jos kariuomenę, D. Trumpas imasi grasinti. Ne Putinui – NATO sąjungininkams.
Būtent tas pats D. Trumpas, kurio pastangomis jau kelis mėnesius nežinioje „kabo“ JAV paramos Ukrainai paketas. Ir kurio valdomi marionetiniai respublikonai greičiausiai tą paramą užblokuos galutinai.
Kad „Amerika vėl būtų didi“.
Tos „didybės“ viršūnėje įsitaisyti panūdęs D. Trumpas žodžių kišenėje per daug neieško. Ir vargu, ar mąsto apie tikrąją jų prasmę bei pasekmes, kai teigia, kad ragintų Rusiją pulti bet kurią NATO valstybę narę, neskiriančią pakankamai lėšų gynybai. Ir kad leistų rusams su ja „elgtis, kaip jie nori“.
Tai gal šis amerikietis dar ir įduotų ginklų į rankas tiems žmogžudžiams?
Gal D. Trumpas pradėjo regėti save Dievu?
Net jei visa tai – tik rinkimų triukai, patyrusiam politikui (jei tai išvis tinka D. Trumpui) yra pernelyg neatsakinga ir pavojinga žaisti NATO saugumo korta, suteikiant tegul ir efemeriškų, bet vis dėlto vilčių Kremliuje įsitaisiusiam diktatoriui.
Natūralu, kad pretendento į JAV prezidento postą pagrūmojimai neliko nepastebėti Aljanse.
„Būkime rimti. NATO negali būti a la carte aljansas, tai negali būti karinis aljansas, kurio veikimas priklauso nuo JAV prezidento nuotaikos. Jis arba egzistuoja, arba ne“, – pirmadienį pareiškė Josepas Borrellis, ES užsienio reikalų įgaliotinis. Ir dar pridūrė, kad nebekomentuos „kvailų idėjų“, iškylančių JAV prezidento rinkimų kampanijos metu.
Jensas Stoltenbergas, NATO vadovas, perspėjo, kad „bet kokios užuominos, jog sąjungininkės negins viena kitos, kenkia visų mūsų, taip pat ir JAV saugumui“.
Londone Lordų Rūmų deputatas Peteris Rickettsas, seniau dirbęs nuolatiniu NATO atstovu Briuselyje, „X“ tinkle teigia: „D. Trumpas NATO regi kaip kažkokį užmiesčio klubą: moki 2% savo BVP Amerikai už tai, kad ji teiktų saugumo paslaugas. Labai kenkia pasitikėjimui NATO viduje.“
Atmetus į šalį visus D. Trumpo esamus ir būsimus blėnius, aišku viena: šalys turi didinti išlaidas gynybai. Teisus Thierry Bretonas, ES vidaus rinkos komisaras, kuris pareiškė, kad „negalime kas ketverius metus, priklausomai nuo vienų ar kitų rinkimų, šiuo atveju Amerikos prezidento, mesti monetą saugumo klausimu“.
Negalime ir neturime. „Iškalbingojo“ pretendento į JAV vadovus žodžiai tiesiog turėtų būti tuo katalizatoriumi, kuris paskatins NATO nares rimčiau susirūpinti ir Ukrainos, ir savo šalių gynyba.
Ar visa tai gerai suprantama ir Lietuvoje? Stebint kunkuliuojančias aistras dėl Nacionalinio stadiono, praloštų pinigų ir kitokių nūdienos „buities“ realijų, kažkodėl mažai kalbama (dar mažiau daroma) apie tai, kad Vilniuje beveik neturime slėptuvių, priedangų, kad civilinė sauga yra apgailėtinos būklės, kad sostinės dangus vargu ar bent per nago juodymą apsaugotas, kad reikalingą ginkluotę pirksime kažin kada, kad pinigų šalies gynybai stiprinti nežinome, iš kur imsime ir t. t.
Tačiau stipriai virkaujame dėl stadiono, kurio vien griuvėsių konservavimas per kelis dešimtmečius atsiėjo milijonus mokesčių mokėtojų pinigų, toliau naiviai tikime būsimojo statinio reikšme ir svarbiausia – jo būtinybe dabar.
„Įsisavinome“ europinės paramos pinigus, išgrindę pustuščių miestelių aikštes, dabar jau galima „įsisavinti“ biudžeto pinigus. Pats laikas?
Esame pernelyg arti agresyvios kaimynės, kad galėtume švaistyti lėšas, gaišti brangų laiką ir tik diskutuoti diskutuoti...
Gal pažiūrėkime, pavyzdžiui, į Estiją – pasak leidinio „Tagesschau“, šalis ir toliau statys (jau stato!) gynybinę liniją pasienyje su Rusija, nepaisant išgarsėjusiame Putino interviu pareikštų patikinimų, kad jis neketina pulti Lenkijos ar Baltijos šalių.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras perspėjo, kad Putino pareiškimais nereikėtų pasitikėti, ir priminė, kad pastarasis kategoriškai paneigė tokius ketinimus likus kelioms dienoms iki plataus masto invazijos į Ukrainą.
VERSLO TRIBŪNA
Ar savivaldybė gali pavesti savo įmonei surinkti atliekas, tvarkyti gatves ar vežioti keleivius neskelbdama konkurso? Ilgą laiką atsakymas buvo „taip“ – tokia praktika, vadinama vidaus sandoriais, buvo įprasta, dažnai ekonomiškai pagrįsta ir socialiai prasminga. Tačiau pastaraisiais metais vidaus sandorių tema tapo viena painiausių viešųjų pirkimų bei konkurencijos teisės požiūriu.
„Achemos grupė“, vienijanti apie 40 bendrovių, vykdančių veiklą trąšų gamybos, krovos, agroverslo, logistikos, energetikos ir kitose srityse, vykdo stambaus masto verslo valdymo transformaciją. Tai vienas reikšmingiausių verslo procesų skaitmeninimo ir automatizavimo projektų, pastaraisiais metais įgyvendinamų Lietuvoje.
Vilniaus PC „Panorama“ veiklą pradėjo automobilių švaros centras „Hocus“. Tai naujos kartos švaros centras, kur automobiliai prižiūrimi tik rankomis. „Hocus“ siūlo platų spektrą paslaugų – nuo greitos kasdienės priežiūros iki išskirtinio detalaus automobilio švarinimo. „Hocus“ vardas keičia puikią reputaciją tarp vairuotojų užsitarnavusių „Švaros brolių“ švaros centrus.
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zablotka.
O kaip gyvuoja mūsų gynybinė linija?
