V. Vaitkevičienė. Kodėl privati skola patraukli pritraukiant finansavimą
Natūralu, kad augant paskolų kainai ir esant finansavimo trūkumui, Lietuvoje galvas aukščiau pradėjo kelti privačios skolos fondai. Šie fondai anksčiau būdavo mažesni ir labiau nišiniai, skirti rizikingesniems projektams ar su sunkumais susiduriančioms, specialiosiose situacijose esančioms įmonėms. Visgi, šiuo metu rinkoje esanti paklausa ir mokama kaina už skolinimąsi perorientuoja privačios skolos fondus (taip pat ir sukuria terpę steigtis naujiems fondams) domėtis ir įprastu smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimu.
Nuo 2008 m. privačios skolos valdytojų turtas pasaulyje padidėjo 6 kartus iki daugiau nei 1,3 trln. JAV dolerių, o sparčiausiai turtas augo po 2019 metų. Todėl tikimasi, kad išsilaikant aukštoms palūkanų normoms, augimas bus dar spartesnis – tai indikuoja ir Tarptautinė alternatyvių investicijų valdytojų asociacija. Anot jos, privati skola augs sparčiausiai iš visų turto klasių per artimiausius 4-5 metus.
Kam aktualu?
Privačios skolos rinka apima skirtingus skolos instrumentus (įvairaus tipo obligacijas ir paskolas), kuriuos išleidžia privatūs subjektai. Skirtingai nuo viešai įmonių platinamų obligacijų, privačiais skolos vertybiniais popieriais viešosiose biržose neprekiaujama, o juos išleidžiant vyksta tiesioginės skolininko ir skolintojo derybos. Dėl to, įgyvendinat tokius sandorius, yra sutaupoma laiko ir lėšų.
Įmonės paprastai renkasi privačią skolą, kai ji suteikia pranašumo svarstant dėl kitų finansavimo būdų. Pavyzdžiui, privati skola tampa patraukli prieigai prie kapitalo, kai tradiciniai šaltiniai yra riboti. Įmonės turi galimybę greitai ir lanksčiai pritaikyti skolos sąlygas pagal savo konkrečius poreikius.
Privati skola taip pat atsiduria akiratyje, kai įmonei yra reikalingas trumpalaikis finansavimas, kad būtų galima pasiekti tam tikrą projekto etapą ir vėliau derėtis su banku dėl palankesnių finansavimo sąlygų, arba tuomet, kai įmonės susiduria su tam tikrais laikinais sunkumais.
Privačios skolos fondai yra lankstesni ir savo veikla iš dalies yra panašūs į privataus kapitalo fondus, tačiau skirtumas tas, kad privačios skolos fondai skolina, o ne įsigyja dalį įmonės akcijų paketo, t. y., tampa kreditoriais, o ne bendrasavininkiais.
Vakarų šalyse dažniausiai privačios skolos fondai finansuoja įmones, kurios priklauso privataus kapitalo fondams arba yra jų kontroliuojamos. Skolos finansavimas įmonėms yra reikalingas tam, kad jos galėtų finansuoti verslo įsigijimus, akcininkų išpirkimus, plėtrą ir kt. Toks privataus kapitalo ir privačios skolos fondų bendradarbiavimas išsprendžia nemažą dalį su plėtros finansavimu susijusių klausimų.
Taip pat, ypač Lietuvoje, privačia skola naudojasi nekilnojamojo turto vystytojai, kurie ieško privačios skolos finansavimo nekilnojamojo turto projektams vystyti. Gautas finansavimas panaudojamas statyboms ar plėtrai.
Didžioji dalis alternatyvių finansavimo įmonių naudojasi privačios skolos finansavimu siekiant auginti savo paskolų, faktoringo, lizingo ar kitus portfelius ir taip suteikti dar didesnį finansavimo prieinamumą smulkiajam verslui ar individualiems vartotojams.
Finansinių sunkumų patiriančios įmonės gana dažnai ieško finansavimo iš alternatyvių investuotojų tam, kad galėtų restruktūrizuoti savo esamus skolinius įsipareigojimus, pagerintų likvidumą ir finansuotų veiklos pokyčius.
Be to, vienas iš pagrindinių privačios skolos privalumų yra lankstumas ir greitis. Privačios skolos fondo valdytojai turi galimybę įsigilinti ir į nestandartinius projektus bei individualiai įvertinti rizikos ir grąžos santykį.
Ir, nors privati skola nėra gelbėjimosi ratas, tačiau įmonės turi gerą įrankį finansavimui pritraukti.
Komentaro autorė – Viktorija Vaitkevičienė, privačios skolos fondo „INVL Bridge Finance“ vadovė.
