G. Misiukonienė. Visiškas nuotolinis darbas traukiasi, o darbostogos?
Tyrimai rodo, kad darbuotojams galimybė dirbti hibridiniu būdu – itin svarbi. „PricewaterhouseCoopers“ 2022 m. pasaulinė apklausa „PwC’s Global Workforce Hopes and Fears Survey 2022“ atskleidė, kad 62% respondentų norėtų dirbti iš namų ar hibridiniu būdu, o 54% turi nuotolinio darbo galimybę. Nors JAV vis dažniau matome griežtą kvietimą darbuotojams grįžti į biurus, hibridinio darbo ten turėtų daugėti.
„McKinsey“ 2022 m. atliktas tyrimas „Americans are embracing flexible work and they want more of it“ rodo, kad 55% 18–34 metų respondentų geriau sekasi palaikyti gerą psichologinę sveikatą ir efektyviau dirbti būtent dirbant nuotoliniu būdu. O galimybė tai daryti – trečia tarp veiksnių, motyvuojančių keisti darbo vietą.
Lietuvoje pernai atliktas „Amston“ tyrimas parodė, kad nuotolinio darbo galimybės Lietuvos darbuotojams – tarp penkių svarbiausių nefinansinių naudų. Taigi, organizacijoms, siekiančioms palaikyti tiek hibridinio darbo kultūrą, tiek atsižvelgti į darbuotojų nuotolinio darbo poreikius, puikus sprendimas yra suteikiamos darbostogos.
„Lietuvos draudimo“ organizacijoje atlikti vidiniai tyrimai taip pat rodo, kad darbuotojams yra svarbi darbo ir laisvalaikio pusiausvyra, ir jie vertina faktą, kad bendrovė suteikia galimybių dirbti lanksčiai. Darbostogos – svarbi to dalis. Įprastai Lietuvoje darbdaviai siūlo darbostogose praleisti nuo 30 iki 90 dienų, o kai kurios organizacijos apsiriboja galimybe darbuotojams dirbti tik Lietuvoje.
Ką sako darbostogų galimybe pasinaudoję kolegos? Jų grįžtamasis ryšys atkartoja tarptautinius tyrimus ir patvirtina penkias pagrindines darbostogų naudas: teigiamą poveikį fizinei ir psichologinei sveikatai, geresnę darbo kokybę, aukštesnį produktyvumo lygį, padidėjusį pasitenkinimą darbu ir geresnį darbo organizavimą. Tiesa, norint pasiekti tokių rezultatų, abiem pusėms reikia atlikti namų darbus. Darbdaviui reikėtų apsibrėžti darbostogų krypčių teritoriją, atsižvelgiant į laiko juostas, vietos teisinę bazę ir saugumo situaciją. Taip pat nustatyti darbostogų trukmę – ilgiausias galimas terminas dirbti užsienyje yra 183 dienos per kalendorinius metus, vėliau darbdaviui atsiranda papildomų mokestinių prievolių.
Kitas svarbus momentas – sudaryti kaip įmanoma lygias teises ir sąlygas darbostogomis pasinaudoti visiems kolegoms. Galiausiai svarbu nepamiršti ir kibernetinio saugumo reikalavimų, išsiaiškinti išlaidų kompensavimo klausimus, žinoti tikslią darbuotojo darbostogų vietą ir jo asmeninius kontaktus bei užtikrinti, jog darbuotojas su vadovu susitars dėl darbo principų. Darbuotojas, norintis išvykti padirbėti iš kitos šalies, turėtų pasirūpinti, kad turės kokybišką ir nenutrūkstamą interneto ryšį ir dirbs ne smėlėtame paplūdimyje ar bare, kad ir kokia smagi avantiūra tai atrodytų. Jei nesinori dirbti viešbutyje ar išsinuomotame bute, pravartu pasidomėti bendradarbystės erdvėmis, kurios užtikrins ramią ir patogią darbui aplinką.
Tokių išvykų metu itin svarbu susidėlioti ir rutiną, pasvarstyti, kokiais būdais dirbti sekasi geriausiai, ir visa tai aptarti su tiesioginiu vadovu. Nors kolegos kurį laiką ir bus kur nors toli, reiktų nepamiršti palaikyti ryšio ir su jais – tai padės neatitrūkti nuo organizacijos ritmo. Taip pat reikėtų pasilikti bent porą dienų tikroms atostogoms, kad pavyktų pažinti šalį ne tik vakarais po darbų.
Įdomu tai, kad, remiantis tyrimų rezultatais, darbuotojų produktyvumas gali padidėti iki 10% vien dėl to, kad jie patys gali kontroliuoti savo darbo sąlygas ir nuspręsti kur, kaip ir kada dirbs. Visa tai užtikrinus ir gerai pasiruošus, darbostogos naudą teiks ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams.
Komentaro autorė - Giedrė Misiukonienė, „Lietuvos draudimo“ personalo verslo partnerė
