W. Buiteris. Sudie gryniesiems

Be abejo, CBSV turi ir savų kritikų. Vienas iš argumentų prieš jas – namų ūkiams ir įmonėms pakeitus indėlius komerciniuose bankuose CBSV, šie bankai gali atsidurti nuošalyje. Tokia rizika dar labiau išaugs, jeigu už CBSV (kaip už indėlius) bus mokamos palūkanos. Kitas susirūpinimą keliantis aspektas susijęs su tuo, kad centrinis bankas, kaip CBSV emitentas, gali gauti neskelbtinos informacijos apie CBSV savininkų finansinę padėtį ir sprendimus dėl privačių išlaidų.  

Vis dėlto yra trečias argumentas CBSV naudai. Jeigu (ir tik jeigu) už CBSV būtų mokamos palūkanos ir būtų atsisakyta grynųjų, jos pagerintų pinigų politikos veiksmingumą, eliminuodamos politikos palūkanų normos faktinę apatinę ribą (FAR).

Ši apatinė riba, centrinių bankų popierinės valiutos su nulinėmis nominaliomis palūkanomis įrankis, dažnai būdavo pasitelkiama kaip išsivysčiusių šalių pinigų politiką privalomai ribojanti priemonė nuo 2007–2009 m. finansų krizės, kol politikos formuotojai (pavėluotai) 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje pradėjo didinti palūkanų normas. Kadangi centriniai bankai negalėjo nustatyti reikšmingai neigiamų palūkanų normų, jiems teko griebtis kiekybinio skatinimo (KS) – monetizuoti balanso didinimą didelės apimties apyvartinių arba privačių vertybinių popierių pirkimais.

KS pasirodė ne tik neveiksminga tikslinio lygio nesiekiančios infliacijos didinimo priemonė, bet ir prisidėjo prie turto kainų burbulų, kurie ir toliau kelia grėsmę finansiniam stabilumui, bei sudarė pernelyg lengvas sąlygas netaupioms vyriausybėms sukaupti itin didelį biudžeto deficitą. Išsivysčiusiose šalyse centriniai bankai atrodo nusiteikę palaikyti gana aukštas palūkanų normas pakankamai ilgai, kad iki 2024-ųjų pabaigos suvaldytų infliaciją iki siekiamos 2% ribos. Vis dėlto žema infliacija kartu su žema realiąja palūkanų norma padidins tikimybę, kad, ateityje pasireiškus stabdomiesiems ir infliaciją mažinantiems sukrėtimams, vėl atsiras FAR kaip privalomai ribojanti priemonė.

Standartinis finansinio stabilumo argumentas, metamas prieš palūkanų mokėjimą už CBSV, atrodo ne itin logiškas. Jeigu privatūs bankų indėlininkai nuspręstų pereiti prie CBSV ir jeigu dėl to atsirandantis finansinio tarpininkavimo atsisakymas būtų nepageidaujamas, centrinis bankas galėtų kompensuojamuosius indėlius laikyti atitinkamų finansų tarpininkų įstaigose. Tokiu pat būdu galima kompensuoti ir neutralizuoti baimės paskatintą neapdraustų indėlių bankuose perkėlimą į CBSV.

Laikantis panašaus požiūrio, kadangi jokia CBSV negali visiškai atkartoti grynųjų pinigų privatumo, galbūt tai ir nėra visiškai blogai. Dėl anonimiškumo grynieji yra pageidaujami nusikalstamų ir teroristinių organizacijų visame pasaulyje. Negana to, centriniam bankui (ir vyriausybei) prieinama informacija priklausys nuo CBSV formos ir įgyvendinimo.

Vienas kraštutinis sprendimas galėtų būti visiškai centralizuotas modelis, pagal kurį komerciniai bankai, kitos finansų įstaigos ir įmonės bei namų ūkiai turėtų sąskaitas centriniame banke. Vis dėlto galėtų atsirasti ir dviejų lygių sistema, kurioje bankai ir kitos reikalavimus atitinkančios finansų įstaigos turėtų didmenines CBSV sąskaitas centriniame banke ir tvarkytų visuomenės mažmenines CBSV sąskaitas. Mažmeninė CBSV sąskaita iš esmės būtų tradicinė banko sąskaita, kurioje esančias lėšas apdraudžia centrinis bankas. Mažmeninių sąskaitų administratoriai pateiktų atitinkamoms valdžios įstaigoms tik tą informaciją, kuri būtina laikantis kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių.  

Kita vertus, kitame spektro gale galėtų būti visiškai decentralizuota paskirstytuoju registru paremta sistema, panaši į daugelį nūdienos blokų grandinėmis paremtų kriptovaliutų ir stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų sistemų. Nors atlikto darbo įrodymo mechanizmai (kokius naudoja bitkoinas) itin imlūs energijai ir juos sudėtinga didinti arba mažinti, turimos dalies įrodymo blokų grandinės (kaip eterio nuo 2022 m. rugsėjo 15 d.) gali būti pajėgios įveikti šias kliūtis. Bet kuriuo atveju blokų grandinė leidžia operacijų istorijai būti viešojoje erdvėje, o asmenų tapatybės gali likti slaptos (todėl kai kuriomis kriptovaliutomis taip pat naudojasi nusikalstamos ir teroristinės organizacijos).

Politikos formuotojai, kurie priešinasi grynųjų pinigų panaikinimui ir CBSV, už kurias mokamos palūkanos, įvedimui, turėtų permąstyti savo poziciją. Dabar tinkamas metas padaryti ir viena, ir kita, – kol negrįžo FAR.

Komentaro autorius - Willemas Buiteris, Buvęs Anglijos Banko pinigų politikos komiteto narys, nepriklausomas ekonomikos patarėjas.

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2023 m.