Tušti puodai nebeskamba
Pavyzdžiui, praėjusių metų pradžioje baimintasi, kad prasidės atleidimų lapelių dalijimo ar net bankrotų sezonas, kai tūkstančiai žmonių neteks darbo ir plūstelės į Užimtumo tarnybą. O ši veikiausiai neturės ko pasiūlyti, nebent - nedarbo išmoką. Nerimą dar labiau stiprino ir Europos darbo rinkos barometras, kuris smuktelėjo į neigiamų perspektyvų zoną.
Tačiau juodasis scenarijus, laimei, neišsipildė. Nežinomybės debesys ėmė sklaidytis, verslas sugebėjo atlaikyti išorines negandas, o kai kurios įmonės netgi rekordiškai paaugo. Bet vienas esminis klausimas – kaip pritraukti darbuotojus ir juos išlaikyti – tebelieka atviras.
Norint turėti gerų specialistų, reikia mokėti jiems orų atlyginimą – faktas. Finansų ministerijos duomenimis, pernai jie kilo augo 12,5%. Tačiau vien atlyginimais nepakonkuruosi, nes, kaip rodo tyrimai, pakelta alga motyvuoja vos du mėnesius. Juolab darbuotojams į pirmą planą kyla visai kiti dalykai, kurių dauguma darbdaviui nekainuoja, tačiau už pinigus jų nenusipirksi. Net 23% aktyviai darbo neieškančių kandidatų būtų linkę gauti mažesnį atlygį, jei darbą jiems pasiūlytų gerą darbdavio įvaizdį turinti bendrovė.
Taigi, kaip susikuriamas tas darbdavio įvaizdis? Praėjusių metų pabaigoje Amsterdame vyko didžiausia pasaulyje darbdavio įvaizdžio konferencija „World Employer Branding Day“. Joje dalyvavę garsiausių pasaulio kompanijų atstovai dalijosi gerosiomis praktikomis ir ateities tendencijomis. Ir priėjo išvadą, kad kuo daugiau dėmesio bus skiriama darbuotojų gerovei, tuo tas įvaizdis bus stipresnis.
„Darbuotojų gerovė yra raktažodis, kurį šiemet darbdavio įvaizdžio kontekste girdėsime dažnai. Būtent ji tampa vienu svarbiausių aspektų darbuotojams renkantis darbdavius, tad ir šiais metais ji turėtų tapti strateginiu prioritetu. Tai reiškia daugiau emocinės paramos, patogesnių darbo sąlygų, darbo ir laisvalaikio balanso bei kitų visavertės gerovės atributų darbuotojams“, – grįžusi iš konferencijos naujausiomis tendencijomis su VŽ dalijosi Henrika Bivainienė, žmogiškųjų išteklų ir atrankų sprendimų bendrovės „Amston“ vadovaujančioji partnerė.
Įvaizdį susikurti reikia laiko ir įdarbio, o susigadinti jį galima akimirksniu: užtenka netinkamo poelgio ar viešo pasisakymo, ir pagarbos bei pasitikėjimo darbdaviu pamatai ima skilinėti. Vienas iš dažniausių įvaizdžio griovimo įrankių yra pažadų nesilaikymas. Atrodytų, nieko nėra paprasčiau: pažadėjai – ištesėk, o jei abejoji, ar galėsi tesėti – nežadėk. Tačiau kaip darbuotojams nesvetima pasikedenti plunksnas ir savo CV pagražinti faktais, nebūtinai atitinkančiais tikrovę, taip ir darbdaviams kartais maga sušokti viliotinį, pervertinant savo galimybes. Bet tuščių puodų skambesys išaiškėja greitai.
Ir jei įdarbintą specialistą, paaiškėjus, kad jo žodžiai neatitinka gebėjimų, galima nesunkiai atleisti per bandomąjį laikotarpį, darbdaviui pažadų nesilaikymas kainuoja kur kas daugiau. Nepatenkinti darbuotojai neigiama patirtimi įmonėje pasidalija ne tik savo aplinkoje, bet ir viešoje erdvėje. O neigiama opinija sudomina kur kas labiau nei pagiriamasis žodis.
VŽ nuomone, norint susikurti ir išlaikyti deramą darbdavio įvaizdį, pirmiausia reikia laikytis bendražmogiškųjų vertybių: pagarbos, pasitikėjimo, noro padėti, ir svarbiausia – sugebėti klausytis, ką sako darbuotojai. Drauge nepamiršti, kad geras žodis kartais yra veiksmingesnis nei kokia nors premija, nes darbuotojams ypač svarbu jausti, kad jų darbas įmonėje – prasmingas ir nelieka nepastebėtas.
