Lietuvai palanki Mobilumo paketo bylos eiga: ko tikėtis toliau?
Tai kol kas beprecedentė byla, suteikianti galimybę Lietuvos atstovams ginti nacionalinius vežėjų interesus vienu balsu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis. Kad ir kokia bus galutinė bylos baigtis (nes generalinio advokato išvada suteikia tik pagrįstą lūkestį dėl palankaus teismo sprendimo) – jos unikalumas įeis į ES teisės istoriją. Ką svarbu žinoti apie bylos eigą ir kodėl valstybės narės ginčijasi su ES?
Unikalus precedentas
Trumpai priminsime, kad ginčijamas Mobilumo paketas – tai ES taisyklių rinkinys, skirtas komercinę kelių transporto veiklą organizuojančioms įmonėms ir jų darbuotojams. Jis iš esmės buvo pakeistas 2020 m. liepą, nustačius atnaujintas taisykles. Naujuoju taisyklių rinkiniu buvo tiesiogiai sudarytos prastesnės veiklos sąlygos ES periferijoje (įskaitant ir salas, pavyzdžiui, Maltą) esančių valstybių narių vežėjams.
Byla buvo inicijuota dar tų pačių metų rudenį, Lietuvai pateikus ieškinius dėl ES teisei galimai prieštaraujančių Mobilumo paketo nuostatų. Tai yra pirmas kartas, kai Lietuva ESTT ginčija tokius Europos reglamentus ir direktyvas. Be Lietuvos, ieškinius dėl tam tikrų Mobilumo paketo nuostatų panaikinimo yra pateikusios Malta, Kipras, Lenkija, Rumunija, Bulgarija ir Vengrija. Lietuvos ieškinius palaiko ir kitos valstybės, kaip Latvija ir Estija.
Apskritai tai viena didžiausių iki šiol ESTT nagrinėtų bylų dėl teisėkūros būdu priimtų ES teisės aktų panaikinimo. Dėl bylos sudėtingumo ji nagrinėjama jau daugiau nei 3 metus ir tam suformuota Didžioji kolegija iš 15 teisėjų.
Lietuvos argumentai jau išgirsti
Antradienį Mobilumo paketo byloje buvo paskelbta ESTT generalinio advokato išvada, kuria ESTT yra siūloma panaikinti Mobilumo pakete įtvirtintą reikalavimą dėl privalomo vilkiko grąžinimo į kilmės šalį kas 8 savaites.
Pagal šią nuostatą Lietuvoje įsisteigusios transporto įmonės vilkikai, vykdantys tarptautinius vežimus, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, buvo įpareigoti kas 8 savaites sugrįžti į Lietuvą, nepaisant to, kad tokiai kelionei jokio poreikio nėra ir kad grįžęs į Lietuvą vilkikas vėl turi grįžti į Vakarų Europą.
Įdomu tai, kad, Europos Komisijos skaičiavimais, ginčijamos nuostatos taikymas vien tik 2023 m. Sąjungos lygiu papildomai sukurs iki 1,9 milijono naujų kelionių, todėl bus papildomai nuvažiuota iki 2,5 milijardo kilometrų ir dėl to į aplinką bus papildomai išmesta iki 2,9 milijono tonų CO2.
Lietuva Mobilumo paketo byloje laikosi pozicijos, kad minėtas reikalavimas buvo priimtas Europos Parlamentui ir Tarybai neatlikus šio įpareigojimo ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio poveikio analizės ir todėl neįvertinus jo nesuderinamumo su ES aplinkos apsaugos reikalavimais bei pasekmių gyvenimo ir užimtumo lygiui ES periferinėse valstybėse narėse.
Generalinis advokatas sutiko su Lietuvos argumentais, kad neatlikęs poveikio vertinimo ES teisės aktų leidėjas negalėjo įvertinti ginčijamos nuostatos proporcingumo. Dėl šios priežasties generalinis advokatas savo išvadoje ESTT siūlo panaikinti įpareigojimą dėl privalomo reguliaraus vilkiko grąžinimo.
Be to, generalinio advokato išvada įneša aiškumo ir kitais su Mobilumo paketo aiškinimu susijusiais klausimais. Viename iš Mobilumo paketo reglamentų yra įtvirtintas įpareigojimas transporto įmonėms grąžinti vairuotoją į jo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą kas 4 savaites.
Nors ši norma pagal jos formuluotę turėtų būti suprantama kaip numatanti pareigą įmonei tik sudaryti tokią galimybę, tam tikrų ES valstybių narių institucijos šią nuostatą interpretuodavo kaip darbuotojo pareigą grįžti, nenumatant galimybės jam pačiam pasirinkti, kur jis nori leisti savo poilsio laiką.
Kitaip tariant – jei Lietuvoje registruotos įmonės vilkiko vairuotojas po 4 savaičių darbo užsienyje nori tiesiai vykti su šeima atostogų į Italiją, jis to padaryti negali – tam, kad įmonė negautų baudos, vairuotojas pirmiausia turi grįžti į Lietuvą. Taip šią nuostatą interpretuodavo, pavyzdžiui, Prancūzijos institucijos.
Generalinis advokatas išaiškino, kad aptariama nuostata vežėjui nustatyta pareiga neturi įtakos vairuotojo laisvei pasirinkti vietą, kurioje jis nori pradėti ir praleisti poilsio laiką. Pagal šios nuostatos formuluotę vairuotojas turi turėti galimybę pradėti savo poilsio laiką vienoje iš dviejų vietų (vairuotojo gyvenamoje vietoje ar įmonės veiklos centre), tačiau jis tikrai neprivalo to daryti. Taigi vairuotojas gali laisvai pradėti ir praleisti savo įprastinį kassavaitinio poilsio laiką ten, kur jis nori.
Palanki tik išvada. Kas po to?
Po generalinio advokato išvados paskelbimo beliko sulaukti tik ESTT Didžiosios kolegijos sprendimo, kurio, realu tikėtis 2024 m. antroje pusėje.
Nors generalinio advokato išvada pateikia tik nepriklausomą ekspertinį siūlomą bylos sprendimą ir ji nėra privaloma ESTT, išvadoje pateikti generalinio advokato argumentai ir motyvai duoda pagrįstą lūkestį Lietuvai tikėtis palankaus sprendimo.
Jeigu ESTT sutiktų su generaliniu advokatu, panaikintas reikalavimas dėl vilkiko grąžinimo kas 8 savaites nustotų galioti ir nuo sprendimo dienos nebegalėtų būti taikomas.
Komentaro autorės advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ Europos Sąjungos teisės ekspertės Agnė Kisieliauskaitė ir Gintarė Taluntytė Mobilumo paketo byloje atstovauja Lietuvai ir nacionaliniams jos vežėjų interesams dėl paketo nuostatų prieštaravimo ES teisei.
