I. Langaitė. Vienaragių efektas: kaip Lietuvai tapti inovacijų lydere?

Pagal vienaragių vertės ir BVP santykį Lietuva Pasauliniame inovacijų indekse šiemet atsidūrė pirmoje vietoje kartu su Estija, Izraeliu, Senegalu ir JAV. Vienaragių vertės santykinis rodiklis į indeksą buvo įtrauktas naujai, tačiau vienaragiai ir jų vertė daug geriau atspindi ekonomikos inovatyvumo lygį nei naujų verslų skaičius.

Vienaragiai griauna nusistovėjusias normas, pristatydami naujus produktus, paslaugas ar verslo modelius, kurie iš esmės keičia vieną sektorių po kito – tai netrunka virsti apčiuopiamais ekonominiais rezultatais. Ką Lietuva daro gerai, o kur dar svarbu pasitempti?

Daugiau nei 80% visų vienaragių pasaulyje, rodo „CB Insights“ skaičiavimai, sukuriama 5 šalyse: JAV (54%), Kinijoje (14%), Indijoje (6%), Didžiojoje Britanijoje (4%) ir Vokietijoje (2%). Tiesa, vienaragio titulas dažnam startuoliui nėra siekiamybė savaime – greičiau jau natūralus žingsnis, įgyvendinus tam tikrus sėkmingus IT verslo plėtros etapus.

Startuolių ekosistemos augimas paprastai pradedamas akceleruoti nuo infrastruktūros plėtros, iškilę startuoliai tampa konkurencingi globalaliai, ir į ekosistemą jie atveda vis daugiau investuotojų, talentų ir kitų startuolių, kuriasi vietiniai rizikos kapitalo fondai.

Todėl ir į šalies startuolių ekosistemos vystymą reikėtų žiūrėti metodiškai: 1. Ką konkrečiai galima padaryti trumpuoju laikotarpiu, kad padėtume jaunam verslui klestėti?; 2. Kas turėtų tapti ilgalaike mūsų vizija – tai tam tikra žaidimų aikštele, kur leidžiame sau eksperimentuoti.

Kalbant apie valstybės indėlį prajudinome ledus su atitinkančiu šiandienines realijas akcijų klasių bei konvertuojamų obligacijų reguliavimu. Pozityvia kryptimi judama ir su opcionų poįstatyminiu reguliavimu, mokesčių reformos atskiromis dalimis. Džiugina ir papildomos priemonės pritraukti aukštos kvalifikacijos talentus iš užsienio – nuo mėlynosios kortelės (ang. blue card), kuri leidžia aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečiams dirbti ir apsigyventi ES, iki vienkartinės atvykimo išmokos darbuotojams ir darbdaviams (3.444 ir 6.048 Eur atitinkamai) ar atskirų su talentų pritraukimu dirbančių agentūrų, programų vystymo.

Trumpuoju laikotarpiu iki šiol dar trūksta palankios erdvės testuoti savo sprendimus, didinant galimybę konkuruoti globalioje rinkoje (akceleratoriai, fondai ir pan.), pasitikėjimo startuoliais, sprendžiant darbuotojų pritraukimo (pavyzdžiui, skaitmeninio klajoklio viza, kai leidžiama gyventi ir dirbti šalyje, neturint nuolatinio darbo sutarties su Lietuvos darbdaviu), ar darbuotojų išlaikymo (realus opcionų taikymas, darbuotojų naudų kaštų, darbo užmokesčio apmokestinimo mažinimas), nulinio pelno mokesčio reinvestuojamam pelnui klausimus. Dar neturime palankaus mokestinio režimo ir verslo angelams (angl. Business angels).

Tačiau didžiausias mūsų trūkumas – iki šiol nesame atradę unikalumo, kuris išskirtų mus iš kitų, tikrojo vienaragių efekto: skatinti verslumą, nurodyti bendrą toną ir kryptį. Startuoliai tikisi, kad būtent Lietuva taps jų palaikymo komanda, o ne jie turės, visų pirma, pristatyti šalį, o tik tuomet – savo verslą. Pradėkime nuo STEM kokybiško švietimo nuo pirmos klasės – investuokime į jau veikiančius sprendimus kaip „Vedliai“ ar „Renkuosi mokyti“, ugdykime mokytojus – investicijos į švietimą tikrai atsipirks. Išdrįskime ambicingai pritraukti talentus ir startuolių steigėjus į Lietuvą ir jau po 5-erių metų skaičiuosime septyngubą rezultatą. Stiprinkime „Startup Lithuania“, kad ji virstų mažiausiai 20-ies profesionalų komanda, padedančia sektoriui lengviau užkariauti pasaulį bei spręsti reguliacinius rebusus Lietuvoje.

Visa tai ir leistų sukurti vieningai veikiančią Lietuvos startuolių ekosistemą. Kaip sakė vienas JAV investuotojas, šį rudenį lankęsis Lietuvoje: „Sakoma, kad 85–90% startuolių žlunga per 5 metus, ir tai tiesa. Tačiau, jei 10% jų pasiseks, visai ekosistemai bus gerai“.

Komentaro autorė – Inga Langaitė, Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė

Komentarai