G. Rainys, T. Kovalova. Uzbekistanas – tolimas, bet patrauklus

Uzbekistanas orientuojasi į prekybą su Vakarais, įvairiapusių kultūros ar švietimo ryšių palaikymą su visu pasauliu,  nebūtinai tik su Kinija. Tai akivaizdžiai liudija ir aukščiausio lygio Uzbekistano vadovų veiksmai – per pastaruosius metus surengtos 4–5 verslo misijos į Vokietiją, Italiją ar Prancūziją. Paraleliai dalyvaujama daugiašaliuose Centrinės Azijos ir Europos Sąjungos (ES) verslo forumuose. Su atsakomaisiais vizitais verslo ir politikų delegacijos lankosi ir Taškente.

Uzbekistano eksportas į ES šalis – neatsitiktinis. Šalis yra pasirinkusi provakarietišką kursą. Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijajevas kiekvienoje draugiškoje šalyje siekia atidaryti prekybos namus ir taip didinti bei stiprinti verslo ir ekonominius ryšius su Europa. Tokiu būdu siekiama sudaryti ekonomikos plėtros ilgalaikę strategiją, numatyti naujų galimybių savo verslininkams.

Ne išimtis ir Lietuvos bei Uzbekistano partnerystė. Skaičiuojama, kad Lietuvos ir Uzbekistano apyvarta 2022 m. augo 92% – iki 427 mln. Eur. Lietuviai į Uzbekistaną eksportavo prekių už 316 mln. Eur, o iš Uzbekistano Lietuvą pasiekė už 111 mln. Eur.

Daugiausia iš Uzbekistano eksportuota įvairių metalų ar jų žaliavos, šiek tiek trąšų bei maisto produktų. Iš Lietuvos į Uzbekistaną keliavo lengvieji automobiliai, baldai. Ekonomikos ekspertai Uzbekistano ir Lietuvos prekybos padidėjimą sieja su Rusijos karu Ukrainoje. Rusišką metalą Šiaurės šalyse keičia uzbekiškas. Prognozuojama, kad jau artimiausiu metu Lietuvą pasieks dar daugiau tekstilės gaminių, džiovintų vaisių ar sulčių.

Uzbekistano rinka turi milžinišką potencialą. Daug kas yra pamiršę, kad Uzbekistanas yra naudingųjų iškasenų aruodas – tai nafta, gamtinės dujos, auksas, sidabras, varis, uranas, molibdenas, volframas, akmens anglys, cinkas ir net švinas. Remiantis 2020 m. „World mining data“ duomenimis, Uzbekistanas išgavo 4,13 mln. tonų urano – o tai 5-a vieta pasaulyje, 143 mln. tonų vario. Aukso išgavo 0,1 mln. tonų – tai daugiau nei Pietų Afrikoje ir maždaug trečdalis kiekio, išgaunamo Rusijoje ar Australijoje. Uzbekistane taip pat išgauta 0,2 mln. tonų sidabro.

Senas tradicijas turi ir Uzbekistano metalurgijos pramonė. Metalinės sijos, armatūra gali būti naudojama įvairiuose Lietuvos statybos objektuose.

Kita vertus, senoji Europa smarkiai sensta, o štai Uzbekistanas kasmet pasipildo 0,6 mln. darbingo amžiaus žmonių, iš kurių įdarbinama tik trečdalis. Likusiems 0,4 mln. valstybinės institucijos ieško darbo svetur. Prieš gaudami leidimą išvykti, uzbekai pereina ir bazinius mokymus. Nemažai jų įdarbinama Lietuvos transporto įmonėse.

Suvokime, Uzbekistanas nėra radikalusis Afganistanas ar Sirija – tai į Vakarus žengianti šalis, todėl mes turėtume jai skiepyti vakarietiškas demokratines vertybes. Prie to nemažai prisideda ir jaunimo galimybės mokytis Lietuvos aukštosiose mokyklose ar kolegijose.

Ir šiek tiek nostalgijos. Prieš 40 metų lietuvių svajonių kryptis – Taškentas – buvo tolimiausias sovietiniais laikais pasiekiamas rytinis taškas. Daug kas ir dabar mena Samarkandą ar Bucharą. Vakariečiai tik dabar atranda Uzbekistano žavesį. Iš Taškento jau vinguriuoja 7–8 turistiniai maršrutai. Į atokiausius kampus kursuoja modernūs naktiniai traukiniai ir autobusai. Patys gidai neblogai bendrauja ir angliškai. Lėktuvas į Taškentą jau kyla ir iš Rygos. Ką gali žinoti – gal į nostalgijos turus pakils ir lietuviai. Verslininkai vartus į Uzbekistaną jau atidarė.

Komentaro autoriai – Gediminas Rainys, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas ekonomikos klausimais, ir Tetiana Kovalova, „Uzmetkombinat“ Europe Trading House vykdomoji direktorė.