Tvarių inovacijų nauda: mitas ar realybė?
Nuo pat pirmos pramonės revoliucijos dienos ekonominė sistema Vakarų šalyse buvo plėtojama ignoruojant poveikį klimatui ar bioįvairovei. Net ir dabar didėjantį klimato kaitos iššūkį dažnai paliekame spręsti valstybių institucijoms. Vis dėlto ne viskas jų galioje – kovoti su klimato kaita per reguliavimą, mokesčius ar baudas yra sudėtinga ir tam reikia daug laiko.
Šiemet mokslininkai patvirtino, kad dar visai neseniai Paryžiuje priimtas klimato kaitos susitarimas neleisti žemės temperatūrai pakilti daugiau nei 1,5 laipsnio šiame šimtmetyje jau nėra pasiekiamas. Todėl klimato kaitos akivaizdoje vien valdžios pastangų gali nepakakti. Vis dažniau keliamas verslo atsakomybės klausimas.
Tvarios inovacijos versle leidžia padidinti produktyvumą ir sumažinti produkcijos sąnaudas, kartu sušvelninant verslo procesų įtaką aplinkai. Pavyzdžiui, įmonė, pasirinkusi investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, kuriais pakeičia iškastinio kuro naudojimą, per ilgą laiką ne tik sumažina energijos komponentę produktų savikainoje, bet ir produkto ciklo emisijas.
Sprendimas rinktis tvarias inovacijas šiuo metu ganai dažnai lemia didesnę galutinio produkto kainą, bent jau trumpuoju laikotarpiu. Tai reiškia, kad verslas susiduria su nemaža rizika – o kas, jei vartotojai, nors ir palaikantys kovą su klimato kaita, didesnių kainų galiausiai išsigąs?
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad šios baimės ne visuomet pagrįstos. Mokslininkai iš Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos bandė išsiaiškinti, ar įmonės, kurios renkasi tvarias inovacijas, turi konkurencinį pranašumą.
Remiantis tyrimu, šalyse, kur visuomenė palaiko kovą su klimato kaita, tvarios inovacijos yra kur kas populiaresnės. Negana to, didelė konkurencija rinkoje gali turėti tokią pačią įtaką tvarių inovacijų plėtrai, kaip ir beveik penktadaliu pakilusios naftos produktų kainos. Vadinasi, tvarūs, įprastai brangesni už įprastus produktai taip pat gali būti paklausūs, jei vartotojams rūpi klimato kaita. Ir tai nėra pavieniai aktyvistai.
„Swedbank“ užsakymu šių metų pavasarį atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad klimato kaita rūpi nemažai daliai lietuvių. Pavyzdžiui, 42% nurodo, kad prie klimato kaitos sprendimo jie turi prisidėti savo kasdieniais pasirinkimais, o maždaug kas antras yra pasirengęs daugiau mokėti už tvaresnius produktus.
Tas faktas, kad dalis vartotojų yra pasiryžę mokėti daugiau už aplinkai draugiškesnius produktus, siunčia signalą, kad tvarumo dėmuo nėra tik dar viena verslui ant pečių kraunama našta. Atrodo, kad kasmet vis aiškiau suprantant, jog kol kas pralaimime kovą su klimato kaita, vis labiau imame vertinti privačias iniciatyvas rasti aplinkai draugiškus sprendimus.
Tam pagrįsti matome vis daugiau įrodymų – klimatą tausojantys įmonių sprendimai, kai yra mažinamas į aplinką išmetamų teršalų kiekis, nustatomi „žalieji“ tikslai padidina jų akcijų vertę. Vartotojai pradeda vis labiau vertinti šias įmonių pastangas ir vis dažniau renkasi aplinkai draugiškus produktus.
Galiausiai, nesilaikant tvarios ekonomikos principų, įmonėms ateityje teks sumokėti ir daugiau mokesčių, bus sunkiau gauti finansavimą ir apskritai vykdyti veiklą. Pelno siekimas ir kova su klimato kaita jau nebėra atskiros lygtys.
Komentaro autorė – Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė
