O. Mašalė. Krizių valdymas: kada politikai pradės mokytis iš kitų klaidų?
Skaitant Ž. Simonaitytės straipsnį ties kiekvienu jos žodžiu lydėjo mintys apie tai, kada gi Lietuvos politikai pradės mokytis iš kitų klaidų; kada oriai pripažins, kad politiniai konkurentai gali padaryti teisingus darbus; kada perimti gerąsias praktikas vieniems iš kitų bus išmintis, o ne silpnumas?..
2020 m. pabaigoje–2021 m. pradžioje dirbusios Vyriausybės nariams būtų buvę žymiai paprasčiau valdyti pasaulinio lygio krizę, jei tik būtų buvę noro atsiversti neseniai buvusios istorijos dokumentaciją. Bet apie tai – šiame komentare kiek vėliau.
O į straipsnį atsakysiu tokiu pačiu stiliumi kaip Živilė, su kuria, beje, buvome kolegės Valstybės kontrolėje, todėl leidžiu sau ją vadinti vardu, kaip kolegiškai kažkada ir bendravome.
Planavimas
Živilė teigia: „Nežinau, kaip būna per kitas krizes, bet mano patirtis iš pandemijos valdymo buvo tokia: diena, per kurią įvyko tik vienas netikėtumas, yra gera diena.“
Praktika. Pačios Živilės teiginyje yra vienas antrosios COVID-19 bangos prasto planavimo atsakymas – patirties valdyti krizes stoka. Mano nuomone, viena didžiausių Lietuvos problemų yra silpnas viešasis sektorius, kuriame dirba arba kompetentingi idealistai, arba simuliantai, arba galią norintys demonstruoti narcizai.
Ir šių žmonių niekas nemoko tokios svarbios kompetencijos kaip krizių valdymas. Nes bet kokie viešojo sektoriaus žmonių mokymai ilgą laiką viešojoje opinijoje buvo smerkiami kaip pertekliniai, neva jie – tik išvažiavimai į SPA, imituojant mokymąsi. To rezultatas – faktas, kad pirmąją COVID-19 bangą iš esmės valdė politinio pasitikėjimo žmonės, kurie tiesiog ėmėsi atsakomybės daryti geriausia ką gali.
Jei mes turėtume kompetentingus valstybės tarnautojus, besimokiusius krizių valdymo iš viso pasaulio pavyzdžių ir savos praktikos, nekiltų klausimas, ar įmanoma planuoti krizės metu.
Komunikacija
Živilė teigia: „...pamoka, kurią išmokau, yra tokia, jog labai, labai, labai, labai svarbu sutarti bent jau Vyriausybės komandoje, kas vis dėlto atsakingas už komunikaciją, ir vieningai visiems šios linijos laikytis.“
Praktika. Pirmosios COVID-19 bangos metu teko spręsti tą pačią problemą. Bet viskas greit stojo į vietas – pagrindinis krizės valdymo pareigūnas yra premjeras, vadinasi, kažkas iš Vyriausybės rūmų „diriguoja“ komunikacijai. Tuo atveju tai buvo premjero patarėjas. Šis žmogus turėjo praktinės kompetencijos ir „antpečių“ suburti reikiamą komandą. Komunikacijos komanda (kurią sudarė iš esmės politinio pasitikėjimo specialistai) bendravo nuolat, vyko nuolatinis keitimasis informacija iš visų strateginių krizės valdymo sričių, buvo tariamasi, buvo diskutuojama.
Mano pačios indėlis buvo neformalios Analitikos komandos subūrimas – ją sudarė specialistė iš Vyriausybės kanceliarijos ir dvi savanorės iš verslo. Kasdien būdavo stebimos viešosios erdvės aktualijos, jų santrauka būdavo pateikta tiek ministrų komandai, tiek Vyriausybės kanclerio vadovaujamai krizės valdymo grupei, kad atitinkamos institucijos galėtų imtis reikiamų veiksmų. Nes komunikacijoje lengva prašauti pro šalį, jei neturi, kas tau parodys, kuo gyvena visuomenė.
O sukūrus šią sistemą, buvo aišku ir kas kada kalba, ir kas atsakingas už kitus „nematomus“ komunikacijos darbus.
Koordinavimas
Živilė teigia: „Kas buvo COVID-19 pandemijos valdymo komanda? <...> Sąžiningai, į šį klausimą galutinai atsakyti negaliu.“
Praktika. 2020 m. pavasarį apie komandą viskas buvo aišku: lyderis yra premjeras, toliau seka sveikatos apsaugos ministras, tada – Vyriausybės kancleris. Veikė atskiros grupės pagal veiklos sritis. Ir nors tų grupių buvo nemažai, nes valstybė privalo rasti geriausius įmanomus sprendimus visose srityse, tačiau buvo aiškūs tų grupių vadovai, aiškūs techniniai grupių pagalbininkai, aiškiai deleguojamos užduotys ir jų atlikimo terminai (dominavo „padaryti iki rytojaus 7 valandos ryto“ terminas).
Ar negalėjo tokiu pačiu pasiteisinusiu principu būti dirbama ir toliau? Turbūt galėjo, jei būtų buvę skirta bent kiek laiko įsigilinimui į pirmosios bangos valdymą.
Sprendimų priėmimas
Živilė teigia: „Ir nė viename vadovėlyje apie krizių valdymo teoriją neradau karalienės – valios nekeisti priimtų sprendimų kas 5 minutes, vos tik pasirodo papildoma nauja smulki detalė ta tema. Deja, čia, turiu pripažinti, smarkiai šlubavome.“
Praktika. Vėl grįžtame prie to paties – kompetencijų viešajame sektoriuje. COVID-19 krizės pradžioje už vairo stovėjo buvę statutiniai pareigūnai (ministras pirmininkas ir Vyriausybės kancleris), psichiatrijos mokslus baigęs ministras, dirbo profesionalai iš kariuomenės, buvo pasitelktos kompetencijos iš verslo, 110% įsitraukė aukščiausios prabos viešojo sektoriaus specialistai.
Antrosios bangos metu dirbo jau kitas kompetencijas turintys žmonės. Ir čia ateiname prie svarbaus aspekto – kaip politikai buria komandas. Sveikatos apsaugos ministerijoje aukščiausias pozicijas tuo metu užėmė buvę valstybiniai auditoriai. Jau pats auditorių darbo pobūdis lemia, kad milžiniškas operatyvinių klausimų sprendimo krūvis ir tempas sunkiai dera su auditoriams įprasta veikla.
Net pačiam geriausiam profesionalui būtinos įgimtos ar išmoktos charakterio savybės, reikalingos valdant krizes. Ir jos absoliučiai skiriasi nuo ramios kasdienybės. Ar buvo pasinaudota pirmosios pandemijos bangos valdytojų žiniomis, ar buvo skirta bent valanda išklausyti jų įžvalgoms ir patarimams? Mano žiniomis, ne...
Analizė ir vertinimas
Ir prieiname prie svarbiausio – mūsų politikai nenori mokytis iš kitų politikų ir nenori pasinaudoti jų sukurtais gerais produktais. Kai į pabaigą ėjo mano terminuotas kontraktas dirbti prie šios krizės, Vyriausybės kancleriui pasiūliau parengti krizės valdymo atmintinę. Jos tikslas – jei grįšiantį COVID-19 valdytų kiti žmonės ar mūsų šalį ištiktų panašaus mąsto krizės, kitiems žmonėms nereikėtų išradinėti dviračio kaip tiems, kurie dirbo dieną naktį prie COVID-19 pradžios.
Gavusi „palaiminimą“, ėmiausi lyderystės parengti tokį dokumentą, kurį pasibaigus mano kontraktui baigė rengti jau kiti krizėje dalyvavę žmonės. 82 psl. dokumente (oficialus jo pavadinimas – „COVID-19 pandemijos pradžios suvaldymo atmintinė“) užfiksavome esminius pasiteisinusius sprendimus, surašėme išmoktas pamokas ir patarimus ateičiai.
Iš Živilės straipsnio akivaizdu, kad dokumentas liko neskaitytas... Ir, beje, jei ieškosite jo, oficialiose valstybės institucijų svetainėse nerasite, man jį pavyko aptikti tik buvusio sveikatos ministro asmeninėje svetainėje, o atskiras jo detales – viename naujienų portale...
Be to, pasiūliau sudaryti tam tikrą rezervą specialistų, kurie ateitų į pagalbą valstybei, kilus bet kokiai krizei. Idėja buvo turėti sąrašą atskirų sričių ekspertų (pvz., logistika, krizių komunikacija, fizinė sauga ir pan.), kurie nebūtų nuolat įdarbinti, tačiau būtų reguliariai mokomi ir prireikus kviečiami į talką viešajam sektoriui. Iniciatyva užgeso man baigus darbą dar prie pirmąją bangą valdžiusios Vyriausybės, nes niekas viešajame sektoriuje turbūt nemanė, kad po COVID-19 bus migrantai, karas, energetikos krizė ir kitos...
VERSLO TRIBŪNA
24 apartamentų projektas „Basanavičiaus“ įneša avangardo į Vilniaus prabangaus nekilnojamojo turto rinką. Daugiau nei šimtmetį istorijos menantis pastatas, kūrybinės NT vystymo kompanijos „reefo“ rankose atgimsta į kokybiškam gyvenimui pritaikytą, meno galeriją primenantį ir moderniais sprendimais stebinantį naują prabangos standartą rinkoje.
Maksimalus dėmesys klientams, greitis ir atidumas klientui – štai, kaip pasikeitusį prekės ženklą pristato „MaxZaliuzes.lt“. Iki šiol klientams šis ženklas buvo pažįstamas kaip „123zaliuzes.lt“. Įmonę, kuriai taip pat priklauso ir „Domus Lumina“, įsigijo ilgametę patirtį tarptautinėje verslo arenoje sukaupęs, pastaruosius dvejus metus įmonių grupei vadovavęs airis Murray Clark. Šiandien „MaxZaliuzes.lt“ atstovai atskleidžia, kad klientų laukia ypatingos naujovės ir dar geresnė paslaugų kokybė.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ efektyvumo link žengia pasitelkusi dirbtinį intelektą, skaitmenizavimą ir automatizavimą, mobilius robotus bei dronus. Naujovės keičia ne tik įmonės darbuotojų darbą, bet svarbiausia – svariai prisideda prie kokybiškesnių pervežimo paslaugų.
Nes kone visi mūsų politikai vis dar laikosi požiūrio, kad gerai tik tai, ką daro jie, o mokytis iš konkurentų griežtai negalima. Net jei to kaina – valstybės gerovė ir žmonių likimai.
Komentaro autorė – Orijana Mašalė, Nepriklausoma valdybų narė.
