ES virsmas – tampa panašesne į NATO
ES visąlaik pirmiausia buvo ekonominė valstybių sąjunga. Žinia – kur ekonomika, ten ir politiniai sprendimai dėl saugios verslui aplinkos sukūrimo. O kur politika, kur saugios aplinkos kūrimas, ten neišvengiamai susiduriama su būtinybe priiminėti sprendimus iš gynybinės sferos. Juk, tarkim, karinė pramonė yra svarbi visos ekonomikos dalis.
Tik tiek, kad daugelį metų ES neskyrė pakankamai dėmesio karinės pramonės vystymo klausimams, palikdama tai nacionalinėms vyriausybėms. Buvo nuolat pabrėžiama, kad ES yra civilinė organizacija, užsiimanti ekonomine tarpusavio integracija, besirūpinanti netolygumų tarp skirtingų regionų panaikinimu, bendrojo gyvenimo lygio kėlimu, užtikrinanti laisvą judėjimą tarp šalių ir t. t.
Bet viską pakeitė 2014 m. prasidėjusi Rusijos agresija prieš Ukrainą, 2022-ųjų vasario 24 d. peraugusi į pilnavertį karą.
ES, kaip laisvę ir demokratiją vertinanti bendrija, šios brutalios invazijos akivaizdoje negalėjo neatsistoti Kyjivo pusėn: įvestos sankcijos Rusijai ir jos satelitei Baltarusijai, pasirūpinta pabėgėliais, skiriama solidi finansinė parama Ukrainai, kad jos biudžetas ir ekonomika galėtų išgyventi šiuo itin sudėtingu laikotarpiu. ES taip pat rūpinasi ir pajėgumų sutelkimu padedant atstatyti Ukrainą. Čia šimtamilijardinės paramos reikės dar ilgokai po to, kai karas vieną dieną pasibaigs. Kyjivo pergale, žinoma.
Bet ne tik tai.
„2014-ųjų ir ypač 2022 m. įvykiai pakeitė labai daugelio Bendrijoje mąstyseną. Tad iš grynai civilinės ji ėmė dreifuoti link tokios pusiau karinės organizacijos“, – VŽ sakė Riho Terras, europarlamentaras, buvęs Estijos kariuomenės vadu.
Anksčiau visus su nacionalinio saugumo siejamus klausimus sprendė šalių vyriausybės. Bet dabar ES institucijos imasi daugiau atsakomybės saugumo užtikrinimo reikaluose.
Spręskite patys: ES finansuoja vadinamosios „dvigubos paskirties“ infrastruktūrą, t. y. tokią, kuri šiaip naudojama civilinėms reikmėms, bet galėtų pasitarnauti ir kariniam mobilumui (Lietuvoje tai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ transporto jungtys, technikos krovos ir logistikos aikštelės bei kt.), skiria dėmesio išorinės sienos stiprinimui, planuoja kurti Europos karines pajėgas, iš savų fondų kompensuoja gynybos pramonės vystymą.
Galų gale, būtent ES ėmė įvairiomis formomis, įskaitant ir finansines, skatinti valstybes atlikti kolektyvinius karinius pirkimus.
VŽ nuomone, būtent ši naujovė labai pasitarnaus Lietuvai bei kitoms nedidelėms Bendrijos valstybėms, ypač – esančioms Rusijos kaimynystėje. Krašto apsaugos atstovai ne kartą tvirtino, kad kai kurių itin brangių, bet būtinų karinių įsigijimų Lietuva tiesiog neįstengia viena atlikti. Bet dabar, kai Briuselis ėmėsi padėti šioje srityje, tikėtina, kad tamprės Baltijos valstybių, Lenkijos, jau seniai ES nare buvusios, bet tik ką į NATO įstojusios Suomijos bei kitų šalių bendradarbiavimas kartu įsigyjant tankų, lėktuvų, laivų, artilerijos sistemų ir t. t.
Vis daugiau politinių ženklų, kad ES „militarizuojasi“. Antai, šiomis dienomis Briuselyje vyksta eilinis ES Vadovų tarybos (EVT) posėdis. Vienas iš darbotvarkės klausimų – „diskusija dėl paramos Ukrainai ir naujos iniciatyvos koordinuojant veiksmus gynybos srityje“. Be to, į Vilniuje liepos 11–12 d. vyksiantį NATO viršūnių susitikimą atvyks ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen bei EVT pirmininkas Charles‘is Michelis.
Taigi, ES pamažėl tampa iš dalies gynybine organizacija. Turbūt tai yra geras ženklas narystės Bendrijoje siekiančiai Ukrainai, nes įstojusi į ES ši drąsi šalis jau būtų gerokai apsaugota, net jeigu kelias į NATO jai dar būtų ilgas.
