2023-06-26 08:50

Dar kartą apie avansą

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ir nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, ir individualių namų statytojai ploja Aplinkos ministerijos (AM) siūlymui keisti infrastruktūros mokesčio mokėjimo tvarką – kad jo sumokėjimas nebebūtų siejamas su prašymu išduoti statybos leidimą, t. y. nebūtų įšaldomos plėtotojų lėšos. Pastarieji piktinasi dabartine tvarka, kai mokesčius valstybei tenka mokėti avansu ir iš savo lėšų finansuoti savivaldybės infrastruktūros kūrimą.

Seime jau užregistruotos Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (SIPĮ) pataisos, kuriomis siūloma, kad statytojas infrastruktūros įmoką turėtų sumokėti ne iki statybos leidimo išdavimo, bet iki statybos darbų pradžios.

VŽ primena: šiuo metu pagal 2021 m. įsigaliojusį įstatymą numatyta, jog statytojai, besikreipiantys dėl statybos leidimo, pagal savivaldybės patvirtintus tarifus turi sumokėti mokestį už planuojamo objekto kvadratinį metrą. Surinktas lėšas savivaldybės gali naudoti tik infrastruktūros plėtrai.

Be to, savivaldybės pačios nusprendžia, kokią infrastruktūrą ketina plėtoti už surinktą mokestį: plėtotojo sumokėta įmoka dar nereiškia, jog lėšos bus panaudotos būtent jo rajone. 

Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, aiškina, kad pats statybos leidimas savaime nesukuria infrastruktūros poreikio, jeigu jis nėra naudojamas.  

Anot jo, dabar statytojai moka „už popierių“ – leidimą, pavyzdžiui, statyti konkretaus ploto prekybos centrą, tačiau tai dar nereiškia, jog pastatas pradės greitai kilti.

„Vertinant plačiąja prasme, kol nėra pastatyto objekto, naujos infrastruktūros poreikio nėra. Suprantama, kad savivaldybė turi planuoti infrastruktūrą, kaip, pavyzdžiui, valstybė turi planuoti ir biudžetą. Bet tai nereiškia, kad visus mokesčius valstybei turėtumėme mokėti avansu. Kodėl plėtotojai iš savo lėšų turėtų finansuoti savivaldybės infrastruktūros kūrimą?“ – klausia advokatas.

Todėl siūlymas keisti tvarką teisininkui „atrodo logiškas ir subalansuotas“.

Vidmantas Pundzius, NT agentūros „Apus turtas“ brokeris, taip pat pritaria tokiai nuomonei. Pasak jo, tokie pakeitimai naudingi ne tik plėtotojams, bet ir žmonėms, planuojantiems statyti individualius namus, bet neskubantiems pradėti jų statybos.    

Aplinkos ministerija įstatymo pakeitimus registravo kartu su 12 kitų įstatymų projektų paketu. Daiva Veličkaitė-Matusevičė, aplinkos viceministrė, aiškina, kad taip norima sukurti palankesnes sąlygas statyboms, skatinti investicijas, didinti būsto prieinamumą.

Anot S. Skukausko, tarp siūlymų yra ir galimybė plėtotojams sklypus, reikalingus infrastruktūros plėtrai, savivaldybei parduoti už rinkos kainą.

„Savivaldybės ir plėtotojo susitarimu sklypo kaina galės būti įskaitoma į mokėtiną infrastruktūros įmoką. Iki šiol vystytojai dažnai perduodavo sklypus savivaldybėms neatlygintinai papildomai dar mokėdami infrastruktūros plėtros mokestį“, – teigia advokatas ir priduria, kad tai, jo akimis, sveikintinas pakeitimas.

Taip pat siūloma keisti nuostatą dėl detaliųjų planų rengimo: to reikėtų tik planuojant naują infrastruktūrą. Priėmus šį pakeitimą, detaliojo plano, pavyzdžiui, platinant jau esamą kelią, iš naujo derinti nebereikėtų.

Vilniaus miesto savivaldybė gana skeptiškai vertina galimybę (siūlymą) atidėti mokestį iki statybos pradžios: esą pakeitimai neigiamai paveiktų visuomenei reikalingos infrastruktūros plėtros planavimą ir projektų įgyvendinimą, nes statybos leidimas galioja neribotą laiką ir neįpareigoja, kada plėtotojas turi pradėti statybos darbus.

„Vilniaus savivaldybė yra pasisakiusi, kad sutiktų, jog įmoką būtų galima sumokėti ne prieš pateikiant prašymą išduoti statybos leidimą, bet iki jo išdavimo“, – aiškina Gabrielius Grubinskas, sostinės savivaldybės atstovas.

Pasak jo, jei būtų priimtas šis pasiūlymas, tai reikštų, jog statytojai turėtų maždaug papildomą mėnesį įmokai sumokėti.

Į saliamonišką sprendimą tai nepanašu – vargu ar tas „papildomas mėnuo“ ką nors iš esmės pakeistų.

Dabar keistokai atrodo, kad net nepradėjus realių statybų (o jų pradžia gali užtrukti dėl įvairių priežasčių, ir tai jau statytojo reikalas) savivaldybė avansu susirenka infrastruktūros mokesčius. Situacijų pasitaiko įvairių – kaip aiškina NT brokeriai, šiuo metu nemaža dalis projektų stoja ties infrastruktūros mokesčio sumokėjimu dar prieš leidimo išdavimą. Sklypų savininkai svarsto, ar naujam pirkėjui tiks namo projektas, ar nebus veltui išleisti pinigai infrastruktūros mokesčiui, kai pirkėjas, nusipirkęs sklypą, perprojektuoja namą pagal save, pavyzdžiui, iš vienbučio į dvibutį, arba atvirkščiai.

Neretai pasitaiko, kad sužinojus, kokio dydžio infrastruktūros mokestį teks iš anksto sumokėti, išvis atsisakoma planų ką nors statyti.

Minėto infrastruktūros mokesčio poreikis lyg ir nekvestionuojamas, tačiau avansinis verslo apmokestinimas (kad ir kokiais „kilniais“ tikslais bebūtų dangstomasi) tikrai nėra sveikintinas nė vienoje srityje.

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791