2023-06-22 08:50

Dujos pigios? Atsidūrus viesulo akyje pravartu neužsimiršti

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Šilta žiema, gausios atsargos, nugalėtas Rusijos energijos išteklių ginklas ir dujų kainos, grįžusios prie iki karo matytos ilgametės normos. Toks šio pavasario ir vasaros pradžios paveikslėlis nesunkiai užliūliavo politikus, dabar reikalaujančius pigių dujų savo rinkėjams. Verslui nederėtų leistis užliūliuojamam.

Praėjusią savaitę „Ignitis“ aiškinosi Seimo Energetikos komisijai dėl to, kodėl dujų kainos gyventojams nekrenta taip sparčiai, kaip ateinančio mėnesio sandoriai dujų rinkoje. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba antrajam metų pusmečiui nustatė 1,5 Eur už kubinį metrą dujų kainą jomis besišildantiems vartotojams. Tokiems tarifams sušvelninti skirta ir valstybės subsidija, tad tiesiogiai „iš kišenės“ dujų vartotojai mokės 0,87 Eur už kubinį metrą. O dujos rinkoje smuko iki tokio lygio, kurį Nemunas Biknius, „Amber Grid“ vadovas, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pavadino „ilgametės normos“ lygiu – 22–23 Eur/MWh.

„Ignitis“ atstovai parlamentarams paaiškino, kad gyventojams skirtos dujos buvo įsigytos praėjusių metų pabaigoje ir jų kainos svertinis vidurkis siekia 100 Eur/MWh. Tai būtų buvusi visai nebloga kaina, kai dujos rinkoje kainavo 180 Eur/MWh, bet, žinoma, šiuo metu jos atrodo itin didelės. Tikėtina, šis bendrovės atstovų išsikvietimas pasiaiškinti turėjo būti tam tikras viešas monopolininko išplakimas ir proga politikams susirinkti geros rinkėjų valios taškų.

Bet dujų rinkos turėjo kitų planų. Gamtinių dujų kaina Europoje staigiai šoktelėjo – pirmą kartą per daugiau nei du pastaruosius mėnesius. Rinkos dalyvių baimes pabudino neplanuoti dujų tiekimo sutrikimai Norvegijoje. Per pirmą birželio pusę dujų kaina ateinančiam mėnesiui Europoje beveik padvigubėjo, nuo 23 Eur/MWh iki 41 Eur/MWh.

Visa tai – nepaisant to, kad dujų saugyklų pildymas Europoje vyksta pagal planą ir beveik neabejojama, kad jas užpildyti pavyks gerokai anksčiau, nei atslinks žiema. Toks suspurdėjimas dujų rinkoje priminė visiems, kad jos dalyvių baimės tūno visai čia pat, po plonu apsimestinės ramybės fasadu. Įtampa kyla dėl to, kas rinkos dalyviams yra akivaizdu: dabartines dujų kainas žemame lygyje išlaiko daugybė tam itin palankių veiksnių. Jų malonės amžinai tikėtis būtų tiesiog neprotinga.

Europos ekonomika lėtėja, o su ja mažėja gamtinių dujų poreikis. Ekonomistai svarsto, kiek dujų poreikio išnyko visiems laikams, o kiek pernai prislopo dėl didelių kainų. Mes patys tai matome savame kieme: vieni didžiausių Lietuvos dujų vartotojų, Vilniaus šilumos tinklai, pernai perėjo prie mazuto, tačiau šiemet vėl taikosi grįžti prie dujų.

Europos dujų poreikį mažina ir atsigaunanti elektros gamyba Prancūzijos branduolinėse elektrinėse, bet iš jų dar galime tikėtis siurprizų. Jau ne kartą matėme, kaip vasarą nusekus upėms Vokietijos ir Lenkijos anglimis kūrenamoms elektrinėms arba pritrūksta per seklumas nepraplaukiančių anglių, ar aušinti naudojamo vandens. Jei taip nutiks vėl – jas pakeis gamtinės dujos. Nerimą kelia ir padėtis Azijoje, su kuria Europa pernai dėl dujų turėjo aršiai konkuruoti kainomis. Šiemet dujų rinkai ypač palanku tai, kad vienos didžiausių dujų importuotojų – Kinijos – ekonomika vis neįsibėgėja. Japonija, didžiausia importuotoja pasaulyje, dairosi, kaip vėl paleisti savo branduolinius reaktorius. Laukiama į rinką sugrįžtant ir tų šalių, kurios buvo iš jos pasitraukusios dėl pernykščių milžiniškų kainų. Galiausiai praėjusi žiema šiluma lepino kaip niekada, tačiau būtų neatsakinga tikėtis, kad ateinanti bus tokia pati. Tad dujų kainos tikrai turi potencialo augti.

VŽ nuomone, yra nemaža tikimybė, kad Europa ir šią žiemą pasitiks su tvirta dujų pagalve ir palyginti nedidelėmis kainomis. Tuomet praėjusiais metais fiksuotos kainos atrodys didelės ir visi, apsiginklavę argumentu „kodėl nenumatėte ateities“, galės toliau pamokslauti „piktavaliams monopolininkams, lobstantiems iš paprasto žmogaus“.

Tačiau, kaip parodė sutrikimai Norvegijoje, situacija gali pasisukti ir netikėtomis kryptimis. Rusijos karo sujauktas energijos išteklių balansas pasaulyje dar nenusistovėjo. Jei nedideli sukrėtimai vasarą gali per porą savaičių padvigubinti dujų kainą, nesunku įsivaizduoti, kokį poveikį tokie subruzdėjimai turėtų žiemą. Priešingai nei gyventojai, kurie nuo negandų yra apkaišomi subsidijomis ir lengvatomis, verslai tokios malonės gali ir nesulaukti. Neužmikite ant žemų šiltojo metų sezono kainų. Roges ruoškite vasarą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791