Bauda – problemų sprendimo visraktis?
„Infolex“ teisinės informacijos sistemos duomenys rodo, kad nuo 2020 m. mūsų šalyje kiekvienais metais įvyksta per 23.000 teisinio reguliavimo pokyčių: tiek įvairios Lietuvos institucijos išleido naujų įstatymų ir jų pakeitimų, kodeksų, nutarimų, įsakymų ir kt. Tai – daugiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją.
Iš minėto skaičiaus 4.874 teisinės naujovės tiesiogiai susijusios su verslu. Be to, nemažai verslui aktualių teisės aktų kasmet yra daugybę kartų pildomi, keičiamos jų nuostatos. Pavyzdžiui, Pridėtinės vertės mokesčio ir Statybos įstatymai vien per 2022 m. buvo koreguoti po 11 kartų, rodo „Infolex“ duomenys.
Šios kadencijos Seimas per pirmas 5 sesijas (nuo 2020 m. lapkričio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d.) iš viso priėmė 1.780 teisės aktų, iš kurių 1.326 buvo nauji įstatymai arba įstatymų pakeitimai, nurodoma Seimo kanceliarijos pažymoje, kurioje išnagrinėta parlamentarų veikla teisėkūros srityje.
„Tai reiškia, kad vidutiniškai per vieną sesiją Seimas priima 376 teisės aktus, kai, ekspertiniu vertinimu, galėtų priimti tik apie 50, t. y. jei darytume prielaidą, kad Seimo narys bent jau perskaito įstatymų projektus, kad jis dalyvauja diskusijose, kad dalį laiko skiria kitiems darbams ir pan.“, – vertina Gintautas Bartkus, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas.
Anot jo, Lietuvoje vien įstatymų, ką ir kalbėti apie kitus teisės aktus, prigaminama tris kartus daugiau nei Estijoje ir du kartus daugiau nei Latvijoje. O esant tokiai skubai ir gausai kokybiškos teisėkūros nėra ko tikėtis.
G. Bartkus pateikia vieną gana šviežią pavyzdį – pernai rugsėjį po savivaldybių rinkimų įsigaliojusį Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Juo pakeisti iki tol galioję Seimo, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų ir kiti įstatymai.
„Kokio kokybiško teisės akto galima tikėtis, jei šį projektą svarstant Seimo komitete gauta per 600 pastabų, o vėliau dar 140 Seimo Teisės departamento pastabų, su kuriomis „susidorota“ per du komiteto posėdžius?“ – retorinį klausimą kelia jis.
„Gal galima suskaičiuoti, kokie yra socialiniai tokio nekontroliuojamo teisėkūros proceso kaštai? Net jeigu susipažinti su vienu teisės aktu skirtume 5 minutes, vadinasi, piliečiui tai kainuotų… 135 dienas tik skaitymo. O kur netiesioginis poveikis, nes reikia pakeisti elgseną, persirašyti vidines veiklos tvarkas ir prisitaikyti…“ – svarsto VŽ skaitytojas.
„Visuomenė ir verslas nebespėja gyventi pagal nuolat besikeičiančius teisės aktus, pasidaro nebeįmanoma suvokti teisinio reglamentavimo esmės, sukuriama situacija, kai pilietis ar verslo subjektas, kad ir kokius veiksmus beatliktų, bus pažeidžiantis vieną ar kitą teisės normą. Teisės sistemoje pradeda dominuoti imperatyvios teisės normos, o bet kokios veiklos (sandorio) kaštai labai reikšmingai išauga ir pan.“, – blogybes vardija G. Bartkus.
Jis įsitikinęs, kad tokia teisės aktų gausa Lietuvoje ne kuria teisinę sistemą, o ją griauna ir grasina pačiai teisinei valstybei.
Ir nors problema tūno giliai įsišaknijusi, atrodo, kad institucijos rimtesnių iniciatyvų, galinčių pagerinti teisėkūros situaciją, kol kas neturi.
Teisingumo ministerija komentare VŽ nurodo, kad, siekdama spręsti šią situaciją, yra parengusi teisėkūros metodines rekomendacijas, kuriose numatyta, jog teisės akto pakeitimas būtų tik vadinamoji ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė).
Artimiausiu metu šias rekomendacijas ketinama paskelbti viešai. Tačiau tai ir vėl bus rekomendacijos, kurių laikytis neprivalu. NEPRIVALU.
Tad įstatymų „bandutės“ bus kepamos ir toliau. Pusžalės. Užtat – daug.
Negana viso to, metai iš metų teisės aktuose vis nemažai vietos randa žodis „bauda“. „Infolex“ skaičiavimu, 2012–2016 m. Seimas priėmė 949 teisės aktus su žodžiu „bauda“ tekste, jis 223 kartus minimas priimtuose įstatymuose, kodeksuose. Iš viso – 1.172.
2016–2020 m. Seimas buvo kiek „kuklesnis“: atitinkamai 732 ir 220.
Dabartinės kadencijos Seimas, dirbantis nuo 2020 m., iki 2023 m. birželio 18 d. priėmė 477 teisės aktus su žodžiu „bauda“, šis žodis minimas 147-ių įstatymų, kodeksų tekstuose. Ir tai dar „ne vakaras“: galutinis šio Seimo derlius bus skaičiuojamas dar beveik po pusantrų metų.
Atrodo, kad politikai į naujas baudas ar baudų didinimą žiūri kaip į bet kokių problemų sprendimo visraktį. Net nepastebime, kad tolstame nuo laisvos ir demokratiškos visuomenės sampratos ir palengva gravituojame viską norinčių kontroliuoti autoritarinių režimų link. Tereikia tinkamų (sudėtingesnių) sąlygų, Baudžiamojo kodekso kultą išpažįstančio lyderio ir net nepastebėsime, kaip „paragrafas“ taps mūsų kasdieninio gyvenimo palydovu.
Ar pastebėjome, kaip mūsų įstatymų leidėjų, jų patarėjų ir ekspertų pastangomis pagal nutylėjimą Lietuvos piliečiai tampo potencialių jų pažeidėjų visuomene, todėl rengiant teisės aktus vis daugiau energijos eikvojama visokių „saugiklių“ (versti: apribojimų ir baudų) dauginimui. Vis dažniau tai tampa teisės akto taisymo priežastimi.
VŽ mano, kad politikams ir tarnautojams pats laikas keisti tokią sampratą. Negi nepastebime ar nenorime matyti, kad pažeidinėtojų ar tiesiog nesąžiningų žmonių mūsų visuomenėje yra niekingai mažas procentas, kad ne baudų ar ribojimų griežtinimai sprendžia problemas.
Raktas į pokyčius – tai teisės aktų kokybė, aukštesnė valstybės (ir jos piliečių) kultūra, geras išsilavinimas, dvigubų standartų (sau ir likusiems) negailestingas rovimas, aukštesnis gyvenimo lygis, vertybių ir meilės savo valstybei skiepijimas nuo mažų dienų.
Duokime žmonėms laisviau kvėpuoti, keiskime ydingą teisėkūros sistemą, kuri verčia piliečius būti nuolatiniais teisės aktų pažeidėjais ne savo valia ir taip suteikiančiais tariamą indulgenciją politikams sukti naują baudų ir ribojimų ratą.
