Atiduok, ko neturi
Tačiau jei prognozės dėl būsimo pelno neišsipildo, tenka dar ir delspinigius mokėti, neretai – tūkstantines sumas. Ekspertai ir verslas ragina peržiūrėti tokio mokesčio modelį, juolab kad net itin stiprius analitinius pajėgumus turinčios institucijos pastaraisiais metais nesugebėjo tiksliau prognozuoti makroekonominių rodiklių, ypač – infliacijos.
„Aukštos infliacijos ir paskelbtos recesijos akivaizdoje įmonėms yra svarbu išlikti atsparioms ateityje laukiantiems neapibrėžtumams. Avansinio pelno mokesčio mokėjimas tuo metu, kai įmonė neturi einamųjų lėšų šiai prievolei įvykdyti, taip pat ir reikšmingų delspinigių sumų priskaičiavimas šį atsparumą mažina“, – tvirtina Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė.
Teisės aktai numato, kad avansinio PM deklaraciją bendrovės, kurių metinės pajamos viršija 300.000 Eur, privalo pateikti vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 15 d.
Keisčiausia, kad avansinio PM deklaraciją jos turi pateikti net tada, jei dirba nuostolingai.
LLRI atliktoje ekspertizėje „Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas“, aiškinama: ekonomikai patiriant recesiją, įmonėms būdas, skaičiuojant PM pagal praėjusiais metais sumokėtas PM sumas, gali būti nepalankus – ekonomikai lėtėjant, dalies bendrovių pelnai šiemet bus daug kuklesni nei 2022 ar 2021 m., tad jos permokėtų į biudžetą. Beje, atgauti permoką užtrunka labai ilgai.
Teisingai apskaičiuoti avansinį PM pagal numatomus metinius rezultatus irgi keblu: dėl infliacijos ir neapibrėžtos padėties rinkose įmonės savo prognozėmis gali smarkiai prašauti pro šalį – numatyti visų veiksnių, kurie gali turėti įtakos ekonomikai ir konkrečios bendrovės veiklai, verslas neturi galimybių.
Nebent turėtų krištolinį rutulį. Ir dar tikėtų jo pranašystėmis.
Situacija įmonėms dėl avansinio PM beveik visada „slidi“. Pavyzdžiui, jei metų pabaigoje paaiškėja, kad faktiniai rezultatai yra geresni, nei pavasarį prognozavo įmonė, jai susidarys prievolė sumokėti delspinigius Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Daug ar mažai, skaičiuokite: 0,03% už kiekvieną pradelstą dieną nuo kiekvieną ketvirtį nesumokėtos avansinio PM dalies. Sumos kartais būna ir tūkstantinės.
Sumokėti delspinigius už neteisingai nuspėtą pelną... Skamba kiek absurdiškai.
Negana to, reikės dar ir padengti visas PM prievoles.
Dabar yra vis didesnė rizika patekti į tokią situaciją: įmonių rezultatai gali būti geresni, nei prognozuota, ne tik dėl „tradicinių“ faktorių – padidėjusių pardavimų ar parduoto turto, bet ir dėl daugelyje sričių išaugusių kainų.
Kas tokiu atveju laukia įmonės? Aišku, dar daugiau priskaičiuotų delspinigių – VMI baksnos pirštu į „neteisingai“ prognozuotą pelną, nors realaus augimo nebūta.
O jei verslams pritrūks einamųjų pajamų susidariusiam PM sumokėti? Tada, pasak ekspertų, jie bus priversti skolintis, kad galėtų sumokėti PM avansu. Ir taip kredituoti valstybės biudžetą.
Beje, net jei įmonė, matydama, kad pajamos ir prognozuojami PM rodikliai gerėja, patikslina avansinio PM deklaraciją, delspinigiai jai vis tiek skaičiuojami.
Prognozuodamos būsimus veiklos rezultatus, bendrovės šiuo metu negali kliautis ir oficialiais šaltiniais – jų numatymai pastaruoju metu gerokai prasilenkia su realybe. Net itin stiprius analitinius pajėgumus turinčios institucijos kaip Lietuvos bankas pastaraisiais metais nesugebėjo tiksliau prognozuoti makroekonominių rodiklių, ypač – infliacijos.
„Tad tikėtis tikslių prognozių iš įmonių, kurios tam turi daug mažesnius gebėjimus ir išteklius nei išimtinai ta veikla užsiimančios organizacijos, yra nepagrįsta ir neteisinga. Kaip ir neteisinga yra bausti delspinigiais, joms nepataikius numatyti tikslių PM sumų“, – tvirtina LLRI analitikai.
Institutas pateikia keturis sprendimus, kurie, ekspertų nuomone, padėtų išvengti neteisingos ir bendrovių veiklą apsunkinančios apmokestinimo PM tvarkos.
Vienas jų – paskirstytojo PM modelio įvedimas. Pasak LLRI, apmokestinant pelną jo paskirstymo momentu būtų užtikrinama, kad įmonė turės einamųjų lėšų mokesčiams susimokėti (dividendų išmokėjimo atveju). O jei pelnas būtų reinvestuojamas, mokestinė prievolė nesusidarytų, todėl bendrovėms sumažėtų poreikis skolintis, jos liktų atsparesnės išorės veiksniams.
Antrasis LLRI siūlymas – leisti mokėti PM vieną kartą per metus pagal faktinius įmonės rezultatus. Tokiu atveju verslas nesusidurtų su situacija, kai avansiniam PM sumokėti neužtenka einamųjų lėšų ir reikia skolintis mokesčiui sumokėti. Būtų išvengta ir atvejų, kai, sumokėjus per didelį avansinį PM, bendrovei tenka laukti grąžintinos mokesčio permokos.
LLRI taip pat siūlo šiuo neapibrėžtu laikotarpiu atleisti įmones nuo delspinigių už per mažą sumokėtą avansinį PM. Tai, anot ekspertų, leidžia Mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ), „jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti“.
Dar viena naudinga priemonė, anot LLRI ekspertų, būtų 300.000 Eur apmokestinamųjų pajamų ribos, nuo kurios bendrovės privalo mokėti avansinį PM, indeksavimas. Jų nuomone, tai apsaugotų mažas ir vidutines įmones nuo jų pajėgumams neproporcingos mokesčio administravimo naštos.
Saulė Dagilytė, advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujančioji partnerė, svarsto, kad avansinio PM atsisakymas galėtų būti pirmas žingsnis link daug metų Lietuvoje linksniuojamo vadinamojo estiško PM modelio, kai PM mokėjimas atidedamas, jei pelnas yra reinvestuojamas.
„Įmonėms tiek administracinė, tiek pinigų srautų nauda būtų neabejotina. Atidėtojo PM modelis Estijoje taikomas daugiau nei 20 metų, Latvija jį įsivedė nuo 2018 m. pradžios. Reinvestuojamo pelno apmokestinimo atidėjimas neabejotinai patrauklus verslui“, – vertina ji.
Teisininkei pritaria Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas. Jis teigia, kad tiek avansinio PM pokyčiai, tiek reinvestuojamo pelno neapmokestinimas būtų labai naudinga pagalba pramonės įmonėms šiuo nelengvu perturbacijų laikotarpiu.
LPK vadovas mano, kad LLRI siūlomi mechanizmai sudarytų sąlygas atidėti mokesčius, bendrovėms sumokant mažesnį avansinį PM, jei šios turi pelno, tada likusią sumą jos galėtų skirti plėtrai, investicijoms į naujus našesnius įrenginius ir pan.
VERSLO TRIBŪNA
Per septynerius metus Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (VCIIP) išaugo į vieną svarbiausių aukštųjų technologijų traukos taškų Lietuvoje. Čia sutelkta gyvybės mokslų bendruomenė, pritrauktos dešimtys įmonių ir šimtai milijonų eurų investicijų, o pats projektas juda į antrąjį plėtros etapą. Dr. Gediminas Pauliukevičius, VCIIP operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius“ vadovas, sako, kad pasiekti rezultatai ir ambicingi planai rodo, jog Lietuva gali konkuruoti aukštųjų technologijų srityje, o Vilnius turi realią galimybę tapti lietuviškuoju Silicio slėniu.
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
„PwC“ Lietuvoje plečia vadovų gretas, paskirdama du naujus paslaugų sričių lyderius: Gediminą Černiauską, kuris tampa kibernetinio saugumo paslaugų vadovu ir vadovaus jų plėtrai Baltijos šalyse, bei Petrą Misiūną, perimantį sandorių paslaugų vadovo pareigas iš Roko Žemaičio.
Vilniaus Žirmūnų baseine perkirpta simbolinė juostelė atverianti duris į rekonstruotą priestatą su baseinu ir sporto sale. Šis projektas, kurio įgyvendinimu Vilniaus m. savivaldybės užsakymu rūpinosi Vilniaus vystymo kompanija, taps dar viena patogia vieta vilniečiams sportuoti arčiau namų.
Jo teigimu, tokia sistema reikalinga dėl dviejų pagrindinių priežasčių – kad iš Lietuvos neišsibėgiotų investicijos ir kad verslas turėtų užtektinai lėšų, kurias galėtų deklaruoti, pildydamas paraiškas dėl ES struktūrinės paramos.
„Galima paguosti įmones, kad esant rimtoms aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į VMI su individualiu prašymu atleisti nuo delspinigių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad oficialių institucijų prognozės suklaidino rinkos dalyvius, o prognozuoti pajamas esant tokiems kainų svyravimams yra neįmanoma, nuo delspinigių reikėtų atleisti visus, negaištant laiko individualiems prašymams. Įmonės, kreditavusios valstybę, nors jų padėtis prastėjo, turėtų atgauti savo lėšas su adekvačia kompensacija“, – mano LLRI prezidentė.
Tad gal mokesčių sistemos reformuotojai vis dėlto galėtų įsiklausyti į ekspertų pasiūlymus – pavyzdžiui, leisti mokėti PM vieną kartą per metus pagal faktinius įmonės rezultatus? O ne mokėti (juolab prognozuoti) pelno mokestį, kai to pelno dar neuždirbo? Tuomet verslui bent nereikėtų skolintis pinigų vien tam, kad sumokėtų avansinį PM.
