Brangus neapdairumas
Byloje, kurioje sprendimą gegužę priėmė LAT, IT įmonė „Andersen Soft“ reikalavo, kad buhalterinės apskaitos paslaugų UAB „buhalteres.lt“ perduotų šios IT įmonės buhalterinių duomenų pagrindu sukurtą duomenų bazę, sudarytą per tą laikotarpį, kai „buhalteres.lt“ buvo atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. nuo 2016 m. birželio 1 d. iki sutarties nutraukimo 2021 m. lapkričio 1 d.
Prieš tai šį ginčą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad duomenų bazės sukūrimas ir perdavimas turėjo būti aptarti įmonių sutartyje, o IT bendrovės siekis pasibaigus sutarčiai gauti iš „buhalteres.lt“ duomenų bazę nebuvo įtvirtintas šalių sudarytoje sutartyje, todėl šis reikalavimas neturi pagrindo.
LAT sprendimu apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, o „buhalteres.lt“ ir minėtos IT įmonės byla iš naujo nagrinėti perduota žemesnės instancijos teismui. Tai rodo, kad klausimas sudėtingas, byloje tirtinos papildomos LAT nurodytos aplinkybės, siekiant padaryti teisiškai reikšmingas išvadas.
Šis teismo verdiktas tiek išorines buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančias, tiek šias paslaugas perkančias įmones turėtų priversti persvarstyti visą šių paslaugų teikimo koncepciją – aptarti intelektinės nuosavybės („know-how“) dalykus.
Galutinė bylos baigtis dar nežinoma, tačiau vien tas faktas, kad buhalterinių duomenų perdavimo apimtis bei jų forma tapo sudėtingo ir ilgo ginčo, kuris nukeliavo iki LAT, objektu, yra rimtas signalas tiek buhalterines paslaugas teikiančioms bendrovėms, tiek jų klientams, kad būtina peržiūrėti naudojamų sutarčių šablonus ir pagalvoti apie jau sudarytų sutarčių papildymą dėl apskaitos likučių perdavimo formos.
„Jei įmonės nenori rizikuoti įklimpti į panašius ginčus, sutartyse jos turėtų aiškiai apibrėžti, kaip yra suprantamas buhalterinės apskaitos duomenų bazių perdavimas ir kokia forma jis turi būti pateiktas užsakovui“, – VŽ aiškina Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė.
Pasak jos, apskaitos bendrovės paprastai būna įsigijusios buhalterinės programos licenciją, kurią pagal savo ir klientų poreikius papildomai programuoja, konfigūruoja, keičia ataskaitų formas ir atlieka kitas reikšmingas modifikacijas. Visa tai pagreitina duomenų suvedimo procesus, sudaro sąlygas aiškiau ir greičiau suprasti suvestus duomenis, geriausiai prisitaikyti prie kiekvieno kliento specifinių poreikių.
„Kiekviena apskaitos įmonė tokias sukurtas konfigūracijas laiko svarbiausiu savo intelektiniu turtu, šiuo turtu retai kuri prekiauja ar dalinasi su konkurentais“, – tvirtina LBAA prezidentė.
Kadangi ne visos programos leidžia atskirti „grynas duomenų bazes“ nuo duomenų apie taikytas programos konfigūracijas ar naudotas pačių sukurtas formules, galimas variantas, kad, perduodama užsakovui jo buhalterinės apskaitos programos duomenų bazę, įmonė kartu perduotų ir savo „know– how“ – pačią svarbiausią intelektinę nuosavybę, kuri suteikia jai konkurencinių pranašumų.
Laimis Jančiūnas, bendrovės „buhalteres.lt“ direktorius, nurodo, kad šiame ginče paliečiamas bendrovės intelektinės nuosavybės klausimas, nes drauge su duomenų baze klientas gautų ir buhalterinės apskaitos programos patobulinimus, į kuriuos yra investavusi tik „buhalteres.lt“.
Intelektinės nuosavybės teisė yra specifinė, kartais tiesiog užmiršta sritis – dėl to įmonėms neretai tenka bylinėtis dėl vienokių ar kitokių tokios nuosavybės teisių pažeidimo ar net „know-how“ pasisavinimo. Todėl, norint tinkamai sudaryti tokias sutartis, gali prireikti ir intelektinės nuosavybės teisę išmanančio teisininko konsultacijų.
Pasak Vytauto Zeliankos, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresniojo eksperto, peržiūrint buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo koncepciją, labiausiai persvarstymo reikalauja iki šiol ignoruoti tokių sutarčių aspektai – sąsajos su intelektine nuosavybe. Ši sritis „dalyvauja“ daugelyje santykių, tik per neapdairumą verslo yra nepastebima ir neretai ignoruojama, o vėliau tai gali sukelti daug ir labai brangių rūpesčių.
Įmonės „buhalteres.lt“ vadovas teigia, kad kol kas sunku pasakyti, ką konkrečiai reikėtų keisti ar palikti buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančių bendrovių sutartyse su klientais, – ginčas dar tęsiasi. Tačiau, VŽ nuomone, panašus precedentas gali įžiebti kibirkštį ir kituose verslo santykiuose, todėl įmonėms, branginančioms savo intelektinę nuosavybę, vertėtų ja tinkamai pasirūpinti.
