Pinigai, kurie padės įveikti recesiją
Tokia galimybė atsiveria į atnaujintą planą „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) įtraukus ES skolintas lėšas.
Planą patvirtinus ES Taryboje, tikėtina, šią liepą, numatytos investicijos Lietuvoje 2021–2026 m. iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) padidės nuo 2,2 mln. Eur iki 4 mlrd. Eur.
Dar formuodami NKL planą 2020–2021 m. derybininkai Vyriausybėje atsisakė minties skolintis iš ES (iki 3 mlrd. Eur).
Tada apsiribota 2,2 mlrd. Eur subsidijomis, vengiant naujų įsipareigojimų. RRF yra pirmoji Bendrijos priemonė, iš kurios lėšos Lietuvai išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet atsiskaitant už įsipareigotus pasiekti rodiklius.
Tačiau Vyriausybės požiūris, regis, pasikeitė – nuspręsta skolintis ir perskolinti bendrovėms. Gali būti, kad tai nėra kokia nors dosnumo akimirka, o apskaičiuotas veiksmas.
Ekonomika lėtėja. Oficialiai įžengėme į techninę recesiją, kai šalies BVP smuko du ketvirčius iš eilės. Tad jei valdžia nepateps ekonomikos smagračių, stos ne tik privačios, bet ir viešosios investicijos.
Sprendimas paskolinti verslui 1 mlrd. Eur iš RRF gimė po diskusijų su socialiniais ir ekonominiais partneriais, siekiant, kad įmonės taptų konkurencingesnės, orientuotųsi į aukštos pridėtinės vertės produktų eksportą, žalintų savo veiklą ir mažintų taršą.
Pagal atnaujinamą NKL planą dar beveik 700 mln. Eur bus nukreipti į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą. Paskolų ir investicijų pirmiausia gaus verslo įmonės, viešosios įstaigos ir gyventojai, kurie patiria energinį nepriteklių.
Pasak Finansų ministerijos (FM), pasirinkimą skolintis iš RRF šiems tikslams, be kita ko, lėmė tai, kad tradiciniai finansuotojai nėra linkę investuoti į naujosios ekonomikos įmones, kurios neturi garantuotų pajamų srautų ar įkeičiamo kapitalo (užstato).
Kita vertus, kompanijų vadovams teko įveikti finansų ministrės Gintarės Skaistės skepsį diskusijų dėl skolintų RRF pinigų prezidentūroje metu.
VŽ žiniomis, potencialiems kreditų ėmėjams buvo duota savaitė pateikti investiciniams pasiūlymams su nustatytais griežtais terminais, tad kai tokių paskolų paklausą pamatė ministerijos specialistai, abejonių ir ministerijoje neliko.
„Ministrė buvo skeptiška, tačiau dabar valstybė perskolins dukart daugiau, nei buvo planuota. Tai yra puikios naujienos, kai palūkanų norma aukšta ir ribojamas finansavimas kredito įstaigose“, – teigia Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas.
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, kartu pabrėžia, kad labai svarbu, jog tos lėšos nebūtų apkrautos įvairiomis labai detaliomis biurokratinėmis taisyklėmis ir jomis būtų įmanoma pasinaudoti kuo greičiau, nes „tai arba sumažins recesijos galimybę Lietuvoje, arba bent jau ją sutrumpins“.
Pretenduoti į paskolas galės pažangios gamybos įmonės. Taip pat pramonės bendrovės, kurios vysto arba siekia įsidiegti aplinkai palankias technologijas bei didina savo energinį efektyvumą. Be to, numatoma, kad galimybę gauti finansavimą turės visų dydžių įmonės, o subordinuotas ar sindikuotas investicines paskolas teiks „Invega“.
„Paskolos būtų teikiamos rinkos sąlygomis, o maksimalus laikotarpis siektų iki 15 metų. Svarbu tai, kad paskolos sumos neplanuojama riboti“, – teigiama FM komentare.
Tiesa, valstybės iždininkai taip pat pabrėžia, kad bus atrenkami tik grąžą generuojantys projektai, įmonės turės būti finansiškai pajėgios, o teikiant finansavimą turės būti įdarbinamos pačių bendrovių disponuojamos ir pritrauktos papildomos privačių investuotojų (kredito įstaigų ir kitų finansų tarpininkų) lėšos.
Laikus, kai skolintis nieko nekainavo, esant neigiamoms palūkanų normoms, tenka pamiršti, tačiau verslo organizacijų atstovai neabejoja, kad perskolintų lėšų kaina bus patraukli.
Apie ketinimus ir poreikius skolintis iš RRF pranešė Lietuva ir dar 9 ES valstybės narės, kurios bendrai planuoja pasinaudoti beveik 148 mlrd. Eur paskolų galimybe.
Europos Komisija (EK) Bendrijos valstybių narių vardu rinkose tuos pinigus pasiskolins 30 metų.
Kainos indikatoriumi galėtų būti pastaroji ES vardu Komisijos gegužės 9 d. išplatinta 30 metų obligacijų emisija: 4 mlrd. Eur tada buvo pasiskolinti su 3,48% obligacijų pajamingumu.
Prie šios kainos, pasak FM, dar teks pridėti 0,7 proc. punkto „nacionalinę maržą“, kuri reiškia, kad Lietuvai tai „papildomai kainuotų po 12 mln. Eur per metus“.
EK nurodo, kad konkreti Lietuvos mokama palūkanų norma bus apskaičiuojama pagal vidutinę Komisijos skolinimosi kainą tą pusmetį, kurį Lietuvai bus išmokama atitinkama paskolos dalis, pridedant administracines skolos valdymo sąnaudas.
VŽ nuomone, labai svarbu, kad paskoliniais RRF pinigais verslas galėtų pasinaudoti kuo greičiau, todėl, kaip ir ragina pramonininkai, būtina skolinimo proceso neįklampinti į biurokratines pinkles.
Taip pat svarbu išmokti šviežias RRF pinigų vėlavimo pamokas: nors prašymą ministrė G. Skaistė pateikė dar praėjusį lapkritį, pirmoji 542 mln. Eur įmoka iš EK Lietuvos biudžetą pasiekė tik po pusmečio. Tai nutiko dėl vėluojančios mokesčių reformos, tad jei negali laiku įvykdyti pažadų, tai ir nežadėk.
VERSLO TRIBŪNA
Įvairiausi mokymai – milijonų verta industrija: seminarai, kursai, podcastai, knygos... Tačiau kodėl mokymų daug, o realių pokyčių – mažai? Tyrimai rodo, kad vos 5 procentai žmonių po mokymų realiai keičia savo elgesį. Ar galima pakeisti savo mąstymą ir neefektyvius įpročius iš esmės? Buvęs „Tęstinių mokymų centras“, dabar – „Questum Training“, sako, kad taip. Apie tai, kodėl atsisako žodžio „mokymai“ ir kaip kuria realią transformaciją, „Verslo žinioms” pasakoja Questum Training® įkūrėjas, pokyčių programų ir įrankių kūrėjas, Treneris – Tomas Kaulinskas.
Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra.
Bendrovė AS “PN Project“, Rygos centre plėtojanti naują kvartalą „Preses Nama Kvartāls“, tęsia obligacijų programą, išleisdamas ketvirtąją obligacijų emisiją. Naujoji obligacijų emisija siūlo 10 % metines palūkanas.
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
Be to, Lietuvai dar 2021 m. buvo suteiktas 3 mlrd. Eur limitas pasiskolinti „žaliosioms“ investicijoms iš RRF priemonės, tad jei recesija užsitęstų ir bankų kraneliai liktų prisukti, esant poreikiui iš verslo, vertėtų apsvarstyti iš ES pasiskolinti ir likusius 1,3 mlrd. Eur.
