Nubaidžius prisišaukti sunku
Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) statistikoje Lietuva gali pasigirti gerais rodikliais – ypač iki Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.
Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktus duomenis finansinio tarpininkavimo kompanijos „City Index“ atliktame tyrime „Pasaulinės TUI 2022“ skelbiama, kad pagal pritraukto TUI srauto vidutinį augimo tempą 2018–2022 m. (palyginti su 2013–2017 m.) Lietuva aplenkė Estiją ir buvo antra pasaulyje po Vengrijos. O pagal 2022 m. pirmąjį pusmetį sugeneruotą TUI srautą Lietuva užėmė 10-ą vietą.
Lietuva pagal TUI vertės augimą pastaruosius penkerius metus buvo antra tarp 36 vertintų išsivysčiusių EBPO valstybių. „Dėl šio augimo 2022 m. Lietuva pateko į dešimties šalių, gaunančių didžiausią naudą iš TUI, sąrašą, o tai rodo, kad vis daugiau žmonių renkasi investuoti šioje ES šalyje“, – pažymima tyrime.
Tyrimo autoriai teigia, kad šalių, į kurias ateina tiesioginių užsienio investicijų, ekonomika auga, o tai gali turėti ir teigiamą poveikį jų akcijų rinkai bei valiutai.
Lietuva jau integravosi į visas pažengusias ekonomikas vienijančias pasaulio organizacijas – EBPO, Europos Sąjungą, Euro grupę (euro zoną), tačiau esame jauna ekonomika, kuri stipriai vejasi Vakarų senbuves, o tolesnei konvergencijai reikia pritraukti išorės kapitalo.
Tarp kitų TUI pranašumų analitikai mini naujas darbo vietas, kurias kuria investuojančios užsienio kompanijos: dėl to mažėja nedarbo lygis, o darbuotojai gauna pajamų, kurias gali išleisti kitoms vietos prekėms ir paslaugoms, taip skatindami bendrą šalies ekonomiką.
Konkurencinėje kovoje dėl TUI laimi šalys, kurios, be kita ko, pasiūlo ir mokesčių lengvatų. Didesnis užsienio investicijų srautas savo ruožtu gali sustiprinti valstybės valiutą ir finansų rinkas.
Tiesa, analitikai tarp „rožinių“ TUI pranašumų spalvų padaro ir kelis pilkesnius potėpius: tarp neigiamų aspektų dažnai įvardijama išaugusi konkurencija vietos verslui. Užsienio investuotojai paprastai atsineša naujų produktų mažesnėmis kainomis, be to, užsienio kompanijos konkuruoja dėl tų pačių darbuotojų.
į Lietuvą pastarąjį dešimtmetį kasmet (išskyrus pandeminius 2020-uosius) pritraukta gausiai TUI projektų, kurie kasmet sukuria po kelis tūkstančius naujų darbo vietų. Tačiau pagal gyventojui tenkančias TUI vis dar atsiliekame nuo Baltijos kaimynių. Valstybinė duomenų agentūra skelbia, kad TUI gyventojui per 2022 m. Lietuvoje išaugo 7,6%, iki 10.397 Eur, tačiau rodiklis išlieka daugiau nei dešimtadaliu mažesnis nei Latvijoje ir daugiau nei du kartus kuklesnis nei Estijoje.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, atkreipia dėmesį, kad didžiausias TUI srautas į Lietuvą buvo 2020 m. – tuomet jis siekė 8,0% BVP.
„Prie to prisidėjo ir plyno lauko investicijos, pavyzdžiui, nauja „Thermo Fisher Scientific“ reagentų gamykla, ir įmonių uždirbtas nepaskirstytasis pelnas, kuris liko Lietuvoje“, – teigia ekonomistas.
Kokius Lietuvos pranašumus mato užsienio analitikai? Pirmiausia nurodoma, kad mūsų šalis palaiko tvirtus tarptautinius ryšius, o tai suteikia investuotojams gerų galimybių iš čia patekti į tarptautines rinkas.
Be to, mokesčių tarifai bendrovėms yra maži, o užsienio investuotojams suteikiama tokia pati apsauga, kaip ir Lietuvos investuotojams.
Taip pat pastebėta, kad 85% jaunų specialistų moka anglų kalbą, todėl Lietuva yra populiari vieta investicijoms ir „dėl talentingų ir motyvuotų darbuotojų“ reputacijos.
Asociacija „Investors‘ Forum“ (IF), vienijanti didžiausius investuotojus šalyje, teigia, kad pastaraisiais metais Lietuva išties sugebėjo investuotojams išsiųsti signalą, jog esame saugi, patraukli ir perspektyvi valstybė investuoti. Tiesa, Rusijos karas prieš Ukrainą kiek prislopino investuotojų žingsnius, tačiau, pasak IF, atsakingos institucijos sugebėjo susitvarkyti su šiais beprecedenčiais įvykiais: sklaidė mitus, kad Lietuva nesaugi šalis dėl netoliese vykstančių karo veiksmų ir kt.
Visgi darbų, viliojant užsienio investuotojus, – dar nearti dirvonai. Kaip sako Rūta Skyrienė, IF vykdomoji direktorė, siekiant išlikti tarp patrauklių investicijoms kraštų, svarbu susitelkti ir toliau būti talentus pritraukiančia, o ne ribojančia šalimi.
Taip pat svarbus klausimas, apie kurį pastaruoju metu aktyviai kalbama, – Lietuvos pasiekiamumas oru. Šis klausimas itin aktualus, nes tiesioginių skrydžių užtikrinimas verslui patogiais laikais, tradicinėmis oro linijomis yra ne pranašumas, o būtinybė, norint pritraukti investicijų. Yra nemažai pavyzdžių, kai investuotojai pasuko ten, kur patogiau nuskristi.
Dar vienas akmenukas, galintis pristabdyti investicijų „vežimą“, – mokesčių reforma. Tiksliau, kai kurie nauji mokesčiai, galintys pabloginti aukštos kvalifikacijos specialistų apmokestinimą.
IF nuvilia tai, kad nors siūloma panaikinti 32% GPM tarifą pajamoms, viršijančios „Sodros“ „lubas“, tuo pat metu siūlomas visų pajamų progresinis apmokestinimas, o šis sprendimas tikrai nepadarys Lietuvos patrauklesnės investuoti.
Kaip ir siūlomas bankų solidarumo mokestis, siunčiantis potencialiems investuotojams signalą apie reguliavimo nestabilumą ir neprognozuojamumą.
VŽ mano, kad atitinkamus sprendimus, lemiančius verslo aplinkos patrauklumą, priimantys politikai turėtų išgirsti analitikų perspėjimus, kad prieš didinant mokesčius reikėtų pagalvoti ne tik apie tai, kiek jų surinks, bet ir kiek praras, būtent užsienio investicijų sąskaita: na, neis kapitalas ten, kur apkraunamas didesne mokesčių našta. Turint omenyje, kad TUI rezultatus Lietuvoje gali pakoreguoti tvyranti nežinomybė dėl karo baigties ir nestabilumas rinkose, būtų itin neatsakinga imtis verslui nepalankių sprendimų.
Be to, kaip pataria Andrius Francas, personalo atrankos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris, didelį dėmesį reikėtų skirti jau investavusiems verslams, sudaryti sąlygas, kad jie galėtų augti. Tęsti kelionę verslo priežiūros naštos mažinimo kryptimi, pritraukti talentų, atsisakant biurokratinių apribojimų specialistams, kurie prasideda Migracijos departamente. Ir rengti tai, ko reikia verslui, o ne tai, ką gali mokyti mokyklos bei universitetai. Ir greičiau integruoti ukrainiečius.
