I. Mačeika. Artėjanti tvarumo transformacija versle
Nuo šių metų spalio ES šalyse pradedamas taikyti emisijų skaičiavimas kelių kategorijų importuojamoms prekėms pagal CBAM (angl. carbon border adjustment mechanism) metodiką. Tai apims į Bendriją importuojamą geležį ir plieną, cementą, trąšas, aliuminį, elektrą ir vandenilį.
Duomenys apie importuojamas emisijas bus renkami artimiausius kelerius metus, o nuo 2026 m. įsigalios atitinkami tarifai, kurie turėtų suvienodinti importuojamų prekių ir ES kilmės prekių, kurioms reikia įsigyti taršos leidimus, apmokestinimą. Pagal ES taršos leidimų sistemą šiuo metu viena tona anglies dvideginio yra apmokestinama 84 Eur. Per pastaruosius dvejus metus ji pabrango daugiau kaip 2 kartus.
Emisijų apmokestinimas paveiks įvairias verslo sritis, o didžiausią įtaką pajus statybos, pramonės, žemės ūkio sektoriai. Konkurencinis pranašumas, kurį suteikdavo susitarimai su tiekėjais iš trečiųjų šalių, sumažės.
Tvarumo transformacija kiekvienoje įmonėje prasideda nuo esamos padėties įvertinimo ir problemiškiausių sričių identifikavimo. Bendraujant su verslo klientais, matyti, kad kol kas tik nedidelė dalis įmonių apskritai skaičiuoja savo veiklos emisijas ar yra išsikėlusios apibrėžtus emisijų mažinimo tikslus. Dėl to neseniai verslui „Swedbank“ pristatė tvarumo vertinimo įrankį, kuris gali tapti pirmuoju žingsniu pasirenkant tvaresnės veiklos kryptį.
Anksčiau aptarti „emisijų muitai“ artimiausioje ateityje įmones paskatins daugiau dėmesio sutelkti į tiekimo grandinių peržiūrą ir išgryninimą. Kuo trumpesnė ir skaidresnė tiekimo grandinė, tuo lengviau suprasti jos pėdsaką ir kontroliuoti su tuo susijusius procesus.
Dar viena sritis, kurioje verslui bus reikalingas proveržis, – tai žiedinės ekonomikos principų diegimas gamyboje ir visame produkto cikle, o tai taip pat lems mažesnes galutines produkto emisijas.
Šioje vietoje bendrovėms iš tradiciniais vadinamų verslo sektorių atsiveria bendradarbiavimo su startuoliais galimybių. Pastarieji gali pasiūlyti inovatyvią prieigą prie dabartinių problemų sprendimo ir naują produktų perspektyvą.
Suprantama, kad daugelis verslų šiuo metu susiduria su tokiais labiau „degančiais“ iššūkiais kaip brangios žaliavos, darbo jėgos trūkumas ar neapibrėžtumas eksporto rinkose. Visgi tas verslas, kuris pokyčius atidės iki paskutinės minutės, turės mažai laiko tinkamai pasiruošti ir jam teks mokėti papildomą kainą.
Kai kurios didžiosios pasaulio kompanijos tvarumo kryptimi eina ne vienus metus, be to, jos dažnai į tai įtraukia ir kitus rinkos dalyvius. Pasaulinė gėrimų gigantė „InBev“ dar 2018 m. įsteigė tvarumo akceleratorių „100+ Accelerator“. Į jį kvietė prisijungti startuolius ir socialinių inovacijų kūrėjus, kurie turėjo pasiūlyti į JT darnaus vystymosi tikslus orientuotų sprendimų, kuriuos bendrovė galėtų taikyti savo veikloje.
Prieš dvejus metus prie šios programos prisijungė tokie pasauliniai koncernai kaip „The Coca-Cola Company“, „Colgate-Palmolive“ ir „Unilever“, kurie suteikė priėjimą prie savo tiekimo grandinių startuoliams, turintiems padėti spręsti vartotojų prekių sektoriuje kylančius tvarumo iššūkius.
Artimiausioje ateityje dėmesys tvarumui bus konkurencinis pranašumas, kuris padės pelnyti ir klientų, ir partnerių palankų vertinimą. Ilgalaikėje perspektyvoje tvarumas įmonės veikloje taps kritiniu veiksniu tęsti veiklą dėl reguliavimo ir konkurencinės aplinkos pokyčių.
Komentaro autorius – Ignas Mačeika, „Swedbank“ verslo klientų tarnybos vadovas
