Nepelnyta dėmesio stoka
Paradoksas, bet bent jau Lietuvos žiniasklaidoje akivaizdžiai dominuoja Suomijos, Lenkijos, JAV, Turkijos ir, savaime suprantama, Ukrainos lyderiai. Jie dėl žiniasklaidos dėmesio aktyviai konkuruoja su tautinėmis politikos žvaigždėmis, tarp kurių pastarųjų dienų kontekste supernovos ryškumu išsiskiria prezidentas Gitanas Nausėda.
Bet šį kartą ne apie privalomus–neprivalomus klausimus anketose, sąmoningus–nesąmoningus nutylėjimus, patogias–nepatogias temas ar nuoširdžias–nenuoširdžias išpažintis. Iki raudonumo įkaitusioje geopolitinėje atmosferoje nepelnytai mažai dėmesio Lietuvoje sulaukė atvirų kanalų su autokratais išlaikymo šalininko E. Macrono gyvas vizitas į Kiniją. Skelbiama, kad vyksta jis su didžia misija – atkurti vis labiau šlyjančių Europos santykių su antra pagal dydį pasaulio ekonomika.
Apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad tame pačiame lėktuve skrido ir kone 50-ies prancūzų verslininkų delegacija, o tai byloja ir apie labai merkantilinius šios šalies interesus, tačiau, atrodo, kaip tikram prancūzui E. Macronui reikia ir didesnės politinės dimensijos. Ar tik ne dėl šios priežasties jis pakvietė prisijungti ir Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen, kuriai dabartiniame poste tai yra pirmoji kelionė į Kiniją.
Pora kalbės „vieningu balsu“, dar prieš išvykdamas žurnalistams sakė E. Macronas, norėdamas pabrėžti Europos vienybę. Ji buvo pademonstruota ketvirtadienį, bet tik vienu klausimu. Trišalio susitikimo metu europiečiai primygtinai ragino Kinijos vadovą Xi Jipingą aiškiai pareikšti, kad Kinija netiekia Rusijai mirtinų ginklų, ir bandė spausti jį labiau stengtis įtikinti Vladimirą Putiną užbaigti karą Ukrainoje. Tačiau didelio progreso pasiekti nepavyko. Kinijos lyderis nepateikė jokių užuominų, kad pasinaudos savo įtaka amžiaus beprotybei Ukrainoje sustabdyti, o prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paskambins, „kai tam ateis laikas“.
Kitais klausimais šis vizitas išryškino įtampą Senajame žemyne dėl to, kaip elgtis su Kinija, atsižvelgiant į jos stiprėjančią konfrontaciją su Amerika ir paramą Rusijai per karą Ukrainoje. Daugelyje žemyno šalių visuomenės požiūris į Kiniją sugriežtėjo, o politika taip pat griežtėja, iš dalies dėl Amerikos spaudimo.
Dar likus kelioms dienoms iki vizito Pekine, U. von der Leyen pasakė griežtą kalbą, kurioje kritikavo Xi Jinpingą už tai, kad jis palaiko draugystę su V. Putinu.
Kalbėdama apie Kinijos 12 punktų taikos planą, ji pabrėžė, kad bet koks planas, įtvirtinantis Ukrainos teritorijų aneksiją, yra „tiesiog neperspektyvus“.
Kovo 30 d. sakydama kalbą ji teigė, kad Europa nori „sumažinti riziką“, o ne „atsieti“ savo santykius su Kinija. Ji taip pat paragino griežčiau kontroliuoti Europos prekybą technologijomis su Kinija. EK pirmininkė pabrėžė, kad Pekino pozicija dėl karo Ukrainoje bus „lemiamas veiksnys“ jos ryšiams su ES.
ES kol kas vieno požiūrio į Kiniją nėra. Kai kurios Bendrijos valstybės narės mano, kad U. von der Leyen šiuo klausimu palaiko pernelyg glaudžius santykius su Vašingtonu. Jos pozicija Kinijoje yra laikoma „vanagiška“, tad Lietuva turėjo pagrįstų vilčių, kad EK pirmininkė pokalbiuose palies ir mus nepriimtiną Pekino laikyseną dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje. Tačiau kinai, užbėgdami įvykiams už akių, dar kovo 29 d. Kinijos komunistų partijos ruporo „People's Daily“ globojamame leidinyje anglų kalba „The Global Times“ nepaliko jokios erdvės komisarei įtraukti į susitikimo darbotvarkę lietuvišką potemę, nedviprasmiškai įspėję, kad „ES turi elgtis atsargiai dėl Lietuvos ir Kinijos santykių“.
VŽ nuomone, turime blaiviai vertinti E. Macrono ir U. von der Leyen poziciją Kinijos atžvilgiu, kad nepuoselėtume bereikalingų vilčių ir tinkamai kalibruotume savo užsienio politiką. Kaip sakė dr. Andrew Smallas, Vokietijos Maršalo fondo vyresnysis mokslo darbuotojas, „kartu šie lyderiai atstovauja dviem gana skirtingoms Europos mąstymo apie Kiniją kryptims“. Akivaizdu, kad kiekvienas iš jų turi savo šalininkų tarp ES lyderių.
Neturėtume nepastebėti ir to fakto, kad Prancūzijos prezidentas ne šiaip sau kartu atsivežė pusšimtį verslininkų ir net pasirašė keletą sutarčių, kaip antai dėl „Airbus“ lėktuvų gamybos pajėgumų didinimo. Regis, buvo išgirstas kovo 31 d. vykusiame Boao forume, kartais vadinamame Azijos Davosu, Kinijos lyderio Xi raginimas užmiršti šalies saviizoliacijos metus, nes „Kinija dabar dar plačiau atveria duris pasauliui“.
Nors Prancūzijos verslo bendruomenė palankiai įvertino E. Macrono užmojus prekybos su Kinija srityje, ne visi šalyje yra įsitikinę, kad stambių sandorių pasirašymas yra teisingas žingsnis.
„Tuo metu, kai Europoje diskutuojama apie mūsų savižudišką priklausomybę nuo Kinijos ir jos kišimąsi į politinius procesus, ši žinia yra netinkama“, – dar prieš E. Macrono vizitą socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Raphaelis Glucksmannas, kairiųjų pažiūrų Europos Parlamento narys iš Prancūzijos.
Akivaizdu, kad Kinija vaidina labai svarbų vaidmenį sudėtingame šiuolaikiniame pasaulyje, o gana prieštaringi požiūriai į santykius pačioje ES įneša daug neapibrėžtumų. Tokioje drumstoje terpėje dažnai yra sunku orientuotis ir priimti ilgalaikius sprendimus. Todėl verslininkams ir politikams, atsakingiems už užsienio politiką, vertėtų paieškoti tinkamų formatų atviresnėms diskusijoms, kurios gal atneštų daugiau aiškumo dabar „ore kabančiais klausimais“ ir leistų priimti pamatuotus sprendimus dėl galimų verslo perspektyvų.
