E. Leontjeva. Kaip išskirtinis 32% GPM gali tapti visuotinis
Nors terminas „progresinis“ kildinamas iš „progreso“ ir instinktyviai priimamas kaip savaiminis gėris, daug gėrio jame nėra. Tai tiesiog aukštesnis mokestis ir auganti mokesčių našta tiems, kas daugiau uždirba. Tai vienodų, proporcinių, skaidrių ir manipuliuoti neskatinančių mokesčių atsižadėjimas. Tad taip ir vadinkime naują siūlymą – diferencijuotu ir aukštesniu mokesčiu. Aukštesnio tarifo taikymas ne tik darbo pajamoms pagrindžiamas tuo, kad pajėgumas mokėti mokesčius priklauso ne nuo pajamų rūšies, bet nuo jų kiekio.
Prisiminkime progresinio mokesčio darbo pajamoms atsiradimo istoriją. Virš 120 VDU siekiančioms darbo pajamoms nuo 2019 m. pradėtas taikyti 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Vėliau pamažu pajamų slenkstis leidosi, o tarifas augo. Ir štai, nuo 2021 m. darbo pajamos virš 60 VDU jau imtos apmokestinamos 32% tarifu (šiuo metu tai maždaug 100.000 Eur per metus).
Tačiau progresyvumas čia įslinko vogčiomis – buvo sutarta, kad aukštoms darbo pajamoms įvedamos „Sodros“ įmokos lubos, o mainais į jas asmeniui prie 20% GPM bus pridėdamas dar 12% GPM tarifas – taip ir gavosi 32% siekiantis aukštutinis tarifas.
Visuomenę ramino argumentu, kad pačiam žmogui suminė mokesčių našta nepasikeičia. Taip ir yra. „Sodros“ lubos pagrindžiamos tuo, kad pasiekus aukštesnes pajamas, žmogaus pensija nebeauga. „Lubos pensijai – lubos įmokai“, viskas logiška. Tik ne pasekmės, kurios dabar tampa regimos.
Kai akį rėžiantis (o kai kam pamaloninantis) progresinis tarifas sistemoje apsigyveno, drauge su juo užgimė ir noras „suvienodinti“ mokesčius, pakeliant iki viršutinio tarifo visų kitų pajamų rūšių mokesčius. Progresinis mokestis, kuris tikrovėje nereiškia progresinio apmokestinimo darbo pajamas gaunančiam žmogui, pakibo virš visų kitų pajamų gavėjų, kaip Damoklo kardas.
Suvienodinimo motyvas labai dažnai remiasi ir tuo, kad darbo pajamoms taikomas 20% tarifas, kai kitoms pajamoms – 15%. Šių tarifų skirtumai irgi turi atsiradimo istoriją. Juk kadaise visi pajamų mokesčiai buvo vienodi ir skaidrūs – 15% 2019 m. bendrosios pensijos mokėjimo šaltinis buvo perkeltas iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, ir būtent todėl prie 15% darbo pajamų tarifo pridėtas papildomas 5% tarifas – bendrai pensijai gauti.
Taip atsirado „nelygumas“ ir „progresyvumas“, kurie šiandien tapo didžiuoju reformos motyvatoriumi: „nelygumą“ žadama panaikinti, pakeliant visus iki aukštesnio tarifo (jei dar ne visus, tai tik laiko klausimas), o progresinį tarifą norima pritaikyti visoms pajamų rūšims.
Nors, kaip paaiškinta aukščiau, darbo pajamoms progresyvumas yra popieriuje, o ne realybėje. Kapitalo pajamoms, kurioms netaikoma nei „Sodros“ įmoka, nei „Sodros“ įmokų lubos – nes „Sodros“ įmoka pagal savo prigimtį taikoma tik darbo pajamoms – progresyvumas jau būtų tikras, ne popierinis.
Gaunantiems jungtinių pajamų daugiau nei 60 VDU, būtų taikomas papildomas 5% GPM tarifas, o gaunantiems virš 120 VDU – dar papildomas 7% tarifas. Neaišku, kiek tvarūs yra kol kas išlaikomi skirtingi baziniai tarifai, jeigu norima sujungti pajamas į bendrą bazę. Neaišku ir tai, kaip viskas bus apmokestinama „vieno katilo“ principu, jei skirtingoms pajamų rūšims lieka skirtingos NPD formulės, o individualiai veiklai taikomi „prezumpciniai atskaitymai“ iš pajamų.
Panašu, kad idėja „apjungti“ visas pajamas galiausiai gali lemti, kad visi tarifai bus „suvienodinti“ iki aukščiausio.
Štai, kokia mokesčių ekspansija tyko naujame mokesčių pakete. Kalbos apie ekonomikos augimui palankius mokesčius tam augimui visai nepadės. Juk aukštą vertę kuriantys ir aukštas pajamas uždirbantys žmonės yra itin mobilūs. Jie gali dirbti iš labiau saulėtų kraštų. Juo labiau kapitalas šiandien yra mobilus.
Žmonių ir kapitalo nutekėjimo masto ir greičio riziką būtina įtraukti į naujų mokesčių pagrindimus, numatant poveikį verslui ir ne tik. Apsiriboti visagale formule „neigiamo poveikio nenumatoma“ šį kartą nepavyks. Per daug akių nukreipta į „ekonomikos augimą skatinantį“ mokesčių paketą.
Elena Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė
