Verčiau padūsaukim?
Ukrainai ginklus tiekiančios NATO šalys ir kitos Aljanso sąjungininkės, pradėjusios inventorizuoti savo atsargas, pamatė, kad sandėliai tuštėja, pavyzdžiui, šaudmenų atsargos sumažėjo iki pavojingai žemo lygio. O karo „apetitas“ vis dar nepasotinamas, be to, vargu ar kas tikisi, kad ateityje Rusija numalšins savo grobikiškas ambicijas. Vadinasi, teks labiau ginkluotis, todėl gynybos pramonei reikia daugiau „kuro“, spartesnių ir galingesnių apsukų.
Jungtinė Karalystė (JK) jau skambina pavojaus varpais – gali kilti pavojus nacionaliniam saugumui. Skaičiuojama, kad šaudmenų atsargoms atkurti gali prireikti mažiausiai 10 metų. Bendruomenių rūmų Gynybos komitetas paragino Gynybos ministeriją parengti veiksmų planą, kad būtų sutrumpintas laikas, reikalingas atsargoms atkurti.
Susirūpinimas išsprūdo ir iš JK gynybos sekretoriaus Beno Wallace’o lūpų. Pasak jo, ginkluotosios pajėgos visoje Europoje moka kainą už ilgus metus trukusį atsargų „ištuštinimą“.
Praėjusį mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino sąjungininkus skubiai padidinti gamybą, nes ukrainiečiai išnaudoja šaudmenis greičiau, nei Vakarai sugeba jais aprūpinti.
Gerokai praretino atsargas ir Vokietija – tiesą sakant, jos ir nebuvo itin gausios, žinant, kad ši šalis gynybai skirdavo vos 1% BVP. Dabar pasirodė žinių, kad kai kuriuose sandėliuose beveik švilpauja vėjai: didelio intensyvumo kare Vokietijai šaudmenų užtektų vos 3 dienoms, nors NATO rekomenduoja jų turėti bent mėnesiui.
Vokiečiai susigriebė ir imasi intensyvinti karo pramonės darbą. „Vyksta aiškus perėjimas prie didesnės karinės gamybos. Tai, kaip pabrėžia ir Europos bei NATO lyderiai, reiškia, kad Putinas turi nesitikėti, jog Vakarų parama Ukrainai liausis“, – sakė Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) tyrėjas Rafaelis Lossas.
„Europoje ima dominuoti požiūris, kad ateityje Europos saugumas turės būti organizuojamas prieš Rusiją, o ne su Rusija, kaip daug Europos valstybių manė pastaruosius 30 metų“, – tyrėją cituoja LRT.
Europos Komisija svarsto 1 mlrd. Eur vertės finansinį paketą artilerijos sviedinių, ypač 115 mm kalibro, skirtų Ukrainos reikmėms, gamybai. Taip pat būtų pasirašytos ilgalaikės ginkluotės gamybos sutartys, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją žemyne.
„Lietuva turi stiprinti šalies gynybos pramonę“, – praėjusį rudenį apsilankiusi priešdroninius šautuvus gaminančioje UAB „NT Service“ pabrėžė Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Tačiau pati valstybė neinvestuoja – vengia rizikos.
„Skatinti gynybos ir saugumo pramonės vystymąsi – atsižvelgiant į Lietuvos gynybos ir saugumo pajėgų plėtros planus“, – rašoma Gynybos ir saugumo pramonės plėtros gairėse iki 2027 m.
Tai – tik gairės. Dabar, kai daugelyje šalių karo pramonė išgyvena pakilimą, investicijas į plėtrą didina privačios įmonės. Bet ne vėtyta ir mėtyta valstybės valdoma Giraitės ginkluotės gamykla.
„Vertindami plėtrą – papildomas gamybos linijas, turime žiūrėti mažiausiai 5 ar 10 metų į priekį. Tarkim, kiek amunicijos reikia mūsų kariuomenei, kokios jos reikia ir kaip ji perkama. Kadangi daugiausia vyksta stambūs NATO pirkimai, įmonė su savo pajėgumais, kiekiais ir kaina negali juose dalyvauti. O kai gamini mažiau, natūralu, kad kaina yra kiek aukštesnė“, – realiai padėtį ragina vertinti Dangirutis Janušas, Giraitės ginkluotės gamyklos valdybos pirmininkas, UAB „Verslo konsultacijų spektras“ vadovas.
Jis tikina, kad dabar daugelis šalių investuoja ir per artimiausius 3 ar 5 metus bus perprodukcija. Todėl esą daugeliui teks galvoti, kaip išgyventi.
Giraitės ginkluotės gamykla dabar gamina siauro profilio, dviejų standartų šovinius. Naujų kalibrų gamybai reiktų kelių dešimčių milijonų investicijų. Kyla abejonių, ar tokios investicijos atsipirktų. Su didžiausiais Europos gamintojais, valdybos pirmininko nuomone, Lietuvos įmonė sunkiai pajėgi konkuruoti – jie gamina šimtais ar net dešimtimis tūkstančių kartų daugiau. Dėl masto ekonomikos lietuviškų šovinių kaina bus aukštesnė.
Pasak D. Janušo, nors šiandien ta pačia linija galima gaminti dviejų kalibrų NATO standarto šovinius, didesniems šaudmenims ne tik prireiktų iki 100 mln. Eur siekiančių investicijų, bet ir būtų keliami kur kas aukštesni saugos, parako saugojimo ir pan. reikalavimai.
Egidijus Skužinskas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos pirmininkas, neabejoja, kad Lietuva turėtų pasinaudoti atsiradusia galimybe ir nukreipti didesnes investicijas į gynybos pramonės plėtrą. Tokia pramonė stiprintų tiek šalies saugumą, tiek ekonomiką.
Asociacijos valdybos pirmininkas ragina pažvelgti, kaip elgiasi kitos šalys. Pavyzdžiui, Prancūzijos gynybos technologijų grupė „Thales“ planuoja įdarbinti 12.000 žmonių. Priežastis – didelė paklausa. Grupėje jau dirba 80.000 darbuotojų – vien per praėjusius metus į darbą buvo priimta 11.500 darbuotojų. „Thales“ – tarptautinė pramonės grupė, kuri gamina informacines sistemas, skirtas aviacijos, karo ir jūrų pramonei.
Galima pasižvalgyti arčiau. Štai vienas pirmaujančių pasaulyje aukštųjų technologijų ir gynybos koncernų „EDGE Group“ nupirko 50% Estijos „Milrem Robotics“, lyderiaujančios Europos robotikos ir autonominių sistemų kūrėjos, akcijų paketą. 200 darbuotojų turinti Estijos įmonė planuoja per trejus metus įdarbinti dar 300 žmonių. Sulaukus investicijų, asortimentą žadama reikšmingai plėsti. Todėl Estijos bendrovė ragina Europos šalis didinti šovinių gamybą.
O Giraitės ginkluotės gamyklos valdybos pirmininkas leidžia suprasti, kad iš lietuviškos įmonės nėra ko tikėtis. Buvo užsakyta studija (kadaise), pasverti ir kaštai, ir nauda. Esą valstybės pinigų ten „kišti“ neverta.
Tik nebuvo pasverta galima karo grėsmė. Tuomet rusiškos raketos dar neniokojo Ukrainos ir, ko gero, atrodė, kad senutė Europa jau nusipelnė amžinos taikos. Dabar saugumas ir gynyba įgijo savo tikrąją prasmę. Gyvename laikais, kai nei tvora, nei patriotiniai šūkiai neapgintų nuo agresyvaus kaimyno invazijos. Atrodo, kad Rusija ruošiasi ilgai konfrontacijai su Vakarais, taigi – ir ginkluosis iki dantų. Net iš paskutiniųjų.
Vakarai Putinui turi pasiųsti jam suprantamų signalų – kad ir lėtai, Vakarų karo pramonės apsukos didinamos.
VŽ primena: estai ragina Europos šalis didinti šovinių gamybą. Jie aktyviai dirba ir sulaukė investicijų plėtrai.
O ką Lietuva? Ar ir toliau dūsausim, kad mes – maži, kad sunku konkuruoti, kad reikia daug pinigų ir kt. Todėl geriau nė nepradėti... Taip, čia negaminami tankai, oro gynybos sistemos, naikintuvai ir pan. Galbūt ir minėta Giraitės gamykla – jau praeitis. Tačiau kodėl nemąstoma apie galimybę statyti kitą gamyklą, kurioje, pavyzdžiui, būtų gaminami NATO standartus atitinkantys šoviniai? Net ir menkesnis įnašas į bendrą Europos saugumą ir agresoriaus atgrasymą turi prasmę. Ilgalaikę.
