Kompromiso beieškant
„Remote“, tarptautinė personalo atrankos bendrovė, nuo 2020 m. pandemijos pradžios iki 2022 m. pabaigos stebėjo, kaip ES valstybėse kinta dalis darbuotojų, kurie dirba nuotoliu. Tyrimas, kurį cituoja naujienų portalas „Euronews“, skelbia, kad pernai Bendrijoje apie 30% darbuotojų iš namų dirbo visada arba kartais.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 65% darbuotojų Nyderlanduose visą arba dalį laiko dirbo namie. Tai aukščiausias ES šalių rezultatas. Antroje vietoje – Liuksemburgas, (54,4%), trečioje – Švedija (51,8%).
„Remote“ prognozuoja, kad Nyderlanduose bent dalį laiko iš namų dirbs dar daugiau žmonių nei iki šiol – dabartinis skaičius turėtų pakilti iki 73,5%. „Euronews“ skelbia, kad Nyderlanduose namie dirba 4 kartus daugiau žmonių nei JK ir JAV.
Praėjusią vasarą Nyderlandų parlamentas įstatymiškai įteisino darbą iš namų. Įsigaliojus naujai tvarkai, darbdaviai, kurie nenori leisti personalui dirbti namie, privalo tai pagrįsti rimtomis priežastimis. Tikimasi, kad turėtų pakilti ir Liuksemburgo bei Švedijos rodikliai, prognozuojamas augimas ir kitose šalyse.
Neseniai Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume buvo pristatyti tyrimų bendrovės „Gartner“ apklausos rezultatai, kurie parodė, kad kaip svarbiausią produktyvumo priežastį darbuotojai išskiria lankstumą (10.000 respondentų iš JAV, Europos, Japonijos, Kinijos ir Indijos). Personalo ekspertai taip pat įsikibę šio žodžio kaip vienos iš esminių tendencijų organizacijose šiemet, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad tokiu keliu eis ir darbdaviai.
Neteisinga manyti, kad tai aktualiausia tik jaunajai kartai. Nors apklausos rodo, kad Y ir Z kartos atstovai lankstų darbą vertina labiau nei papildomas naudas, o kartais net ir atlyginimą, tai svarbu ir vyresnei kartai.
Įvairių kitų apklausų duomenimis, 90% darbuotojų teigė, kad jų produktyvumas dirbant namuose pandemijos metu buvo toks pats, kaip ir dirbant biure, kone tiek pat mano, kad jie bus laimingesni dirbdami iš namų, apie 80% teigia, jog nori dirbti nuotoliu, kad išvengtų blaškymo darbo vietoje. Minimas ir sutaupytas laikas, kuris būtų gaištamas kelionėje, poveikis gamtai ir pan. Beveik 60% darbuotojų sako rinktųsi darbdavį, siūlantį nuotolinį darbą.
Lietuvoje taip pat ima daugėti lankstaus darbo modelio pasiūlymų. Pasak Henrikos Bivainienės, atrankų ir personalo valdymo sprendimų bendrovės „Amston“ direktorės, net ir didžiosios kompanijos, kurios neretai varžomos korporacinių nurodymų ar konfidencialumo įsipareigojimų, mąsto, kaip suteikti galimybę dirbti nuotoliu.
„Mat į darbą tik biure kandidatai žiūri įtariai, su tokiomis kompanijomis neretai atsisako tęsti bendravimą, todėl pritraukti talentų į šių įmonių pozicijas tampa gerokai sunkiau“, – mano ji.
Dauguma VŽ kalbintų įmonių šiuo metu taiko hibridinį darbo pobūdį, nes tai turi teigiamą įtaką rezultatams ir padeda išlikti konkurencingiems rinkoje. Pavyzdžiui, tabako gaminių prekybos bendrovėje „Phillip Morris Baltic“ pagal galiojantį hibridinį darbo modelį darbuotojai iki 40% dirba biure, o visą kitą laiką gali dirbti pasirinktoje nuotolinėje darbo vietoje. Kuriomis dienomis – derinama su tiesioginiu vadovu.
„Danske Bank“ Lietuvoje darbuotojams šiuo metu rekomenduoja 3–4 dienas per savaitę dirbti biure, 1–2 – namuose, bet, priklausomai nuo darbo pobūdžio, komandos su vadovu susitaria ir kitaip. Organizacija skiria vienkartinę 400 Eur išmoką darbo vietai namuose įsirengti. Naujausiais duomenimis, 69% visų „Danske Bank“ Lietuvoje darbuotojų biure dirba bent vieną darbo dieną per savaitę, 54% – 1–3 dienas per savaitę, 15% – 4–5 dienas per savaitę.
Pasak Giedriaus Dzekunsko, „Danske Bank“ (DB) filialo Lietuvoje vadovo, hibridinis darbas veikia, bet, kaip ir visur gyvenime, būtina pusiausvyra. Darbas iš namų sutaupo labai daug laiko, nes nereikia vykti į darbo vietą. Kita vertus, pasak DB filialo vadovo, žmonės, visą savo istoriją gyvenantys bendruomenėse, yra efektyvesni, kai yra kartu.
Kelionių organizatoriaus „Novaturo“ biuruose Lietuvoje 2 dienas per savaitę kolegos gali dirbti iš namų. Be to, 1 mėnesį per metus galima išbandyti darbostogų modelį, nuotoliu dirbant iš kitos šalies.
„Nors nuotolinis darbas yra jau beveik savaime suprantamas ir bene privalomas, mes jį siūlome ne tik dėl savo kaip darbdavio konkurencingumo užtikrinimo. Tai pirmiausia atspindi, kokią darbuotojų patirtį norime kurti – girdime, ko jiems reikia“, – įvardija Kristina Vabolytė, „Novaturo“ personalo vadovė.
Kristina Astrauskienė, SEB banko Personalo departamento direktorė, pasakoja apie rudenį atliktą darbuotojų apklausą: buvo teirautasi, koks darbo organizavimo būdas jiems yra priimtinas, su kokiais iššūkiais jie susiduria dirbdami biure ar namuose, kokių pranašumų įžvelgia. Paaiškėjo, kad darbuotojai nori turėti lanksčias darbo sąlygas ir laiko, ir vietos požiūriu bei taip geriau derinti darbą bei asmeninį gyvenimą. Darbuotojui, norinčiam dirbti nuotoliniu būdu, suteikiamos būtinos priemonės darbui atlikti.
Teisininkai sako pastebintys kartais pasitaikančių darbo skelbimų, kuriuose siūlomas hibridinis darbas, tačiau realybėje susiklosto kiek kitokia situacija. „Nuoroda darbo skelbime apie darbo organizavimą hibridiniu būdu yra darbdavio deklaruotas pažadas. Tai sąlyga, kuri gali veikti kaip motyvatorius kuriam nors konkrečiam kandidatui apskritai pretenduoti į tą vietą“, – sako Ieva Povilaitienė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ partnerė.
Vėliau darbdaviai gali mėginti „išsiginti“ hibridinio darbo pažado, tačiau, pasak advokatės, tokios galimybės gana miglotos.
„Argumentas, kad darbo sutartyje hibridinio darbo neaptarėme (suprask, derėjomės ir galų gale hibridinio darbo nesuderėjome), būtų silpnas. DK 24 str. 1 d. yra įtvirtintas trumpas, bet aiškus principas: įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Todėl, kas buvo pažadėta, tai ir turi būti duota. Ši taisyklė nepaneigia darbdavio galimybių, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, modifikuoti darbo sąlygas darbo santykių metu“, – pabrėžia ji.
Siaučiant pandemijai buvo kalbama, kad jai pasibaigus pasaulis jau nebebus toks pats. VŽ nuomone, atrodo, kad diskusija, koks darbo modelis yra efektyviausias, parankiausias ir darbdaviui, ir darbuotojui, dar kurį laiką tęsis, kol bus rastas išties geriausias sprendimas. Galbūt rasti jį lengviausia sugebant pasiekti kompromisą, kai įsiklausoma į visų pusių argumentus.
Viena išeičių gali būti gana paprasta – lankstumas: vadovas, esant reikalui, gali paprašyti, kad darbuotojas kurią nors konkrečią dieną būtų biure, lygiai taip pat leisti dirbti namie, jei to prašo darbuotojas.
Ir, ko gero, verta įsiklausyti į teisininkų perspėjimus: nepateisinus bet kokių lūkesčių, sukeltų pritraukiant kandidatą, daroma rimta žala darbdavio įvaizdžiui, nes darbuotojai nepasitenkinimu noriai dalijasi su aplinkiniais ar socialiniuose tinkluose. Atsiradus kritinei masei, netrukus ima formuotis neigiama reputacija, kuri reikšmingai veikia darbdavio įvaizdį.
