Išsilaikę iššūkių skersvėjuose
Praėjusiais metais iš visų pusių sklido įvairiausiomis negandomis apipinti scenarijai. Tai lyg ir neturėtų stebinti: prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje, sutrikusios tiekimo grandinės, brangstanti energetika ir kt. Tad Lietuvos įmonėms teko spręsti išties sudėtingus uždavinius. Ekonomistai žarstėsi perspėjimais, kai kurie iš jų „negailėjo“ ir kone armagedoniškų pranašysčių.
Tačiau, regis, buvo šiek tiek persistengta niūriomis spalvomis tapant Lietuvos įmonių situacijos žemėlapį.
„2022-iesiems verslo krizės metų pavadinimas niekaip netinka, nors nedidelių krestelėjimų ir būta“, – praėjusius metus apibendrina Jurga Tamašauskaitė, duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ verslo sprendimų vadovė.
Tiesa, kiek lėčiau, nei planuota, buvo kuriamos darbo vietos, padaugėjo bankrutuojančių įmonių, tačiau tai atsveria džiugios žinios, leidžiančios šiuos metus pradėti gana optimistiškai: Lietuvos bendrovių kredito rizika išlieka žema, jų skola „Sodrai“ sparčiai tirpsta, o lietuviai neprarado entuziazmo kurti verslus ir steigti naujas įmones.
Gera šių metų pradžia švyti ne tik Lietuvoje, bet ir euro zonoje. Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, sumažėjus panikai dėl energetikos kainų, atsigauna vartotojų optimizmas, o lėtėjant infliacijai dalis gyventojų grįš prie vartojimo.
„Scorify“ duomenimis, bendra šalies įmonių rizika išlieka žema – tokia yra kas antra Lietuvos bendrovė ir tik dešimtadalis verslo subjektų yra vertinami kaip rizikingi. Dar 40% įmonių rizika vertinama kaip vidutinė.
Anot J. Tamašauskaitės, tai – bendrovės, su kuriomis partneriams nekyla rūpesčių bendradarbiaujant, jos yra patikimos, išlaikančios stabilią padėtį arba augančios, atkūrė savo finansinius srautus, augino darbuotojų skaičių, mažino skolas. Atsigavo įmonės, įveikusios pandemijos padarinius, dalies verslo nepaveikė praėjusių metų energetikos krizė, nemaža dalis bendrovių perorientavo savo veiklą, rado naujų sprendimų, rinkų ar kitų efektyvumo receptų.
Rinką kiek išgąsdino pirmąjį praėjusių metų pusmetį šoktelėjęs bankrotų skaičius: skaičiuojama, kad pirmaisiais 2022-ųjų mėnesiais vidutiniškai bankrutuodavo apie 100 įmonių per mėnesį. Tačiau antrojoje metų pusėje toks „potvynis“ atslūgo – metams baigiantis mėnesio vidurkis buvo 77.
Ekspertai prognozuoja, kad pandemijos bankrotai jau įvyko, o kredito rizikos rodikliai kol kas nerodo ženklų, kad jų galėtų padaugėti artimiausiu metu. Šiemet bankroto rodiklius gali pakoreguoti įmonės, kurioms ne itin pelningi metai neleido sukaupti finansinių atsargų.
Pernai buvo likviduota daugiau bendrovių: dvigubai daugiau nei prieš metus – 11.600. Tačiau yra ir optimistiškesnė statistika: pernai lietuviai įkūrė daugiau nei 14.500 naujų įmonių.
Praėjusiais metais toliau gausėjo dirbančiųjų: per 2022 m. darbuotojų skaičius išaugo 1,5%, iki 1,4 mln., o daugiausia jų įsidarbino IT sektoriuje: čia darbuotojų skaičius per metus padidėjo 13% – iki 51.000. Gana sparčiai gausėjo administracinių bei aptarnavimo įmonių darbuotojų skaičius, taip pat užsiimančių energijos (elektros, dujų, garo ir kondicionavimo) tiekimu.
2023-ieji daugelio ekonomistų akimis matomi kaip sustiprėjusios recesijos metai, ir tai negali neatsiliepti įmonių būklei. Manoma, kad dėl pakilusių palūkanų metų pabaigoje pradės trauktis JAV ir euro zonos ekonomikos.
Gana niūrokai į Lietuvos ekonomikos perspektyvas žvelgia mūsų šalyje veikiančių užsienio kapitalo bendrovių vadovai. Investuotojus vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ reguliariai atliekamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, daugiau negu pusė (55%) verslo atstovų mano, kad šalies ekonomika artimiausiu metu taps vis mažiau stabili. Beveik kas antras vadovas prognozuoja, kad įmonių pelnai susitrauks, atitinkamai jie planuoja lėtinti investicijas ir priimti mažiau darbuotojų. Tai prasčiausias įvertinimas nuo 2014 m.
Tikėtina, kad 2023 m. Lietuvos įmonės ryškiau pajus Ukrainoje tebesitęsiančio karo ir didesnių nei anksčiau energijos kainų poveikį – dėl to gali augti jų kredito rizika. Rizikos zonoje gali atsidurti statybų ir transporto sektorius, sunkumai toliau prognozuojami apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bendrovėms. Į šių sektorių kompaniją, pasak ekonomistų, pretenduoja „naujokės“ – elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonės.
VŽ nuomone, galbūt kartais vertėtų prisiminti liaudies išmintį: ne toks nelabasis baisus, kaip jį piešia. Tai parodė pernykščiai Lietuvos didžiosios bendrovių dalies rezultatai – o juk metai su savo iššūkiais išties buvo neeiliniai. Visgi verslas sugebėjo atsitiesti po pandemijos, operatyviai perdėliojo planus, teisingai įvertino riziką. Tikėjimą sėkme rodo ir naujai sukurtos darbo vietos, investicijos į plėtrą ir pan.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad galima numoti ranka į šiemetines grėsmes, juolab kad jų, regis, turėsime per akis. Tačiau įgyta patirtis, teisingas rizikos įvertinimas ir išmintingi, efektyvūs bei laiku priimti sprendimai palieka lietuviškoms įmonėms galimybę tvirčiau išsilaikyti ant kojų ir ateities iššūkių skersvėjuose.
