V. Simanavičius. Karas užmigdė piratinių filmų prievaizdus

Dar prieš metus piratinių filmų žiūrimumas buvo 60–65%, o dabar siekia jau  apie 85–90%. Nepadeda nei blokavimas, nei šalinimas iš piratinių šaltinių, nes Lietuvoje iki šiol nėra vieningos autorių teisių gynimo strategijos.

INAC duomenimis, piratavimas per paskutinį pusmetį padidėjo vos ne dvigubai. Lietuviai masiškai žiūri filmus iš piratinių filmų platintojų Rusijoje, kur karo metu bet kokios apsaugos sistemos neveikia. Netgi toks šaltinis kaip „Hdrezka“ yra pirmaujančių piratinių šaltinių grandinėje. Pinigai filmų platintojams pervedami per „Stripe“, „PayPal“ ir netgi piratų įkurtas mokėjimo sistemas, kurių realiai niekas neprižiūri – nei Lietuvos bankas, nei kitos institucijos.

Galime tik liūdnai konstatuoti, kad karo fone nebeveikia įprasti kultūros produkcijos apsaugos būdai ir tikrai negalima spėti kada ši padėtis pasikeis.

Mūsų duomenimis, tik lietuvių autorių kūriniai bendradarbiaujant su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija (AVAKA)  yra daugmaž prižiūrimi. Keletas prodiuserinių bendrovių taip pat aktyviai bando ginti savo teises. Tačiau tai yra atskiri kūriniai, o ne sistemingai  prižiūrima visa rinka.  

Piratavimo mastą rodo ir R. Zabarausko sukurto filmo „Advokatas“  nelegalios peržiūros. 126.000 – daug tai ar mažai? Tiek žiūrovų „Advokatą“ nelegaliai peržiūrėjo „apsilankę“ viename Rusijos portale. INAC pavyko pašalinti 50 nelegalių filmo nuorodų, daugiausia – Kinijos, Rusijos ir Lietuvos. Vienas efektyviausių būdų užkardyti nelegalių filmų peržiūrą – realios finansinės baudos platintojams arba patirtos žalos atlyginimas teisių turėtojams.

Dar viena galimybė – „Wipo Alert“  programa, kuri suteikia teisę reklamos davėjams  pasitikrinti  reklamos platinimo šaltinius ir skaidrumą - tokias piratines svetaines iš karto galima įtraukti į „juoduosius“ sąrašus. Taip užkertamas kelias neteisėto verslo finansavimui. Tuo pačiu piratai praranda ženklią dalį pajamų, mažinami piratavimo šaltiniai. Tačiau tai - savanoriška programa, todėl yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Liūdna, bet kol kas nepasiteisina šviečiamoji veikla atgrasyti jaunimą žiūrėti piratinius filmus. Moksleiviai iš pradžių lyg ir nori suprasti, kad nelegaliai žiūrėti filmus negražu, bet tuo pačiu metu yra „pamokomi“ vyresnių draugų ar net tėvų kaip „prasisukti“ pigiau. Paradoksalu, bet globalus mentalitetas – vogti intelektualią nuosavybę – persiduoda iš kartos į kartą.

Lietuvoje intelektinės nuosavybės padėtis buvo pagerėjusi tik 2018 metais, kai piratavimas siekė tik apie 65% ir itin plačiai buvo taikoma pasaulinė teisių gynimo praktika – šalinimas iš piratinių šaltinių, paieškos sistemų, socialinių tinklų bei buvo pateikta šimtai ieškinių pažeidėjams.

Liūdna realybė yra ta, kad interneto vartotojai žino visas piratines platformas ir jose lankosi tiesiogiai. Tai sudaro apie 80–90% viso piratinių svetainių srauto. Domeno vardų sistemos (DNS) blokavimas  tapo neefektyvus, nes blokuotų svetainių lankomumas pakilo daugiau nei dvigubai. Visiems suprantama, kad šiose svetainėse ieškoma ne naujausių žinių.

INAC taip pat pastebi, kad  vidutiniškai 5% vartotojų susiranda piratinius šaltinius paieškų sistemoje. Kai atsiranda nauja platforma arba atsinaujina jos adresas, interneto lankytojai šią informaciją iš karto pamato socialiniuose tinkluose, kur platformos turi savo puslapius.  Informacija nedelsiant atsiunčiama vartotojui elektroniniu paštu, kuriuo buvo registruojamasi į svetainę. 

Pradėjus taikyti svetainių blokavimą ir domenų šalinimą iš „Google“ paieškos sistemų, daugelis piratų tam akivaizdžiai prisiderino kur kas anksčiau – svetainės tapo pasiekiamos IP adresu, pradėti rašyti blogai, kuriuose nurodomos piratinės svetainės. Beje, socialiniuose tinkluose vartotojai siūlo vieni kitiems naudotis paieškos sistemomis, pvz. „Yandex“ ir panašiai.

Šioje neapibrėžtoje situacijoje beviltiški ir pasaulinių teisių turėtojų taikomi teisiniai būdai – blokavimas, domenų šalinimas iš paieškos. Piratavimas šalyje yra įsišaknijęs nuo jaunų iki garbaus amžiaus žmonių. Todėl turime keisti gynimo sistemą iš esmės. Turi būti taikomas žalos atlyginimas ar prieita prie vieningos strategijos, kuri orientuotųsi į kompleksinį gynimą.

INAC skaičiavimais, piratų pajamos nuolat didėja, o teisių turėtojai neskiria tiek išteklių, kad interneto vartotojų kritinė masė būtų jų pusėje. Taigi, artimiausias laikas parodys, į kurią pusę kryps rinkos pokyčiai. Šiai dienai pokyčiai yra piratų naudai.

Nelogiška prieš milijoninius pelnus generuojantį neteisėtą verslą kovoti su keliasdešimties tūkstančių eurų prevenciniu biudžetu. Vienintelis būdas drastiškai pažaboti nelegalių filmų peržiūrą yra išsigryninti gynimo strategiją, skirti pakankamą biudžetą teisių gynimui. Tuo keliu prieš maždaug 10 metų yra nuėjusi Estija ir buvo pasiekusi puikių rezultatų, tačiau sumažinus biudžetus teisių gynimui padėtis vėl drastiškai pablogėjo. 

Komentaro autorius - Vytas Simanavičius, Intelektinės nuosavybės apsaugos centro (INAC) direktorius