Įrodome, kad galime – ir galime daug
Visgi 2022-ieji savyje turėjo užslėpę „kozirį“ – vasario pabaigoje ir kovo pradžioje stebint atakuojamą Kyjivą, bent jau mums, kuriems tiesiog nepasisekė gyventi netoli Rusijos ir nuolatos būti po Kremliaus skerdikų didinamuoju stiklu, buvo ir neramu, ir baisu. Ypač tada, kai iki tol kiekvieną Putino režimo žingsnį numačiusi JAV žvalgyba skambino pavojaus varpais, esą Kyjivas gali būti užimtas per kelias dienas.
Bet Ukraina įrodė, kad gali. Situacija pakrypo nuo „užimsime Kyjivą per kelias dienas“ iki rusų kasamų apkasų vis dar okupuotame Kryme. Kad galime, įrodėme ir mes. Būtų akiplėšiška lyginti Lietuvos patiriamus iššūkius su tuo, ką jau daugiau nei 10 mėn. kasdien išgyvena Ukraina, bet geopolitinės ir makroekonominės krizės akivaizdoje galime laikyti aukštai iškeltas galvas – ir ne tik todėl, kad pasirodėme buvę teisūs, kai Vakarų realpolitikams aiškinome apie teroristinę Rusiją.
Lietuvos ekonomikos tikslas yra arba bent jau turėtų būti – aiškus: daugiau aukštos pridėtinės vertės. Tai reiškia IT, pažangi pramonė, startuolių ekosistema. Krizės atveria galimybes – tai, nors ir tapo kiek nuvalkiota kliše, tebėra tiesa. Įsiterpti į puslaidininkių gamybos vertės grandinę yra itin ambicingas, ir gana nelengvai įgyvendinamas tikslas.
Niekas nesitiki, kad Taivano lustų gamybos milžinė TSMC kažkur Vilniaus priemiestyje pastatys naują gamyklą – visi indikatoriai rodo, kad Europos fabrikas bus Vokietijoje, kur jis aptarnaus milžinišką šalies automobilių pramonę.
Vis dėlto svarbus žingsnis šiemet žengtas – Lietuva taps vienintele šalimi, kuriai Taivanas patikės savo lustų technologijas. Sutartį su Taivanu rengiasi pasirašyti aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“, ji šiemet Molėtuose atidarė naują 34 mln. Eur vertės technologijų centrą. Kartu tai demonstruoja ir tai, kad principingumas palaikant Taivaną nėra vien tik dėl principingumo ir moralinio teisingumo – nors lietuviškoms įmonėms į konkurencingą ir fiziškai labai tolimą Taivaną kol kas prasimušti sekasi sunkiai, puslaidininkių technologijos yra šios salos pasididžiavimas, savotiškas deimantas ant karūnos, kurio taivaniečiai bet kam nedalija. Arba kitaip tariant, iki Lietuvos nedavė niekam.
Metai paženklinti antro oficialaus Lietuvos vienaragio gimimo – juo tapo „Tesonet“ akseleratoriuje išaugęs „Nord Security“. „Vienas arba du tikrai, tik laiko klausimas“, – VŽ pavasarį paklaustas apie tai, kiek „Tesonet“ grupėje yra dar potencialių vienaragių, sakė Tomas Okmanas, vienas iš grupės įkūrėjų.
Kita šiame inkubatoriuje užgimusi viešųjų duomenų rinkimo sprendimų bendrovė „Oxylabs“ rinką sudrebino už daugiau kaip 50 mln. USD įsigijusi Silicio slėnio įmonę „Webshare Software Company“. Tai, ko gero, pirmas atvejis, kai lietuviško kapitalo kompanija „apsipirko“ Silicio slėnyje.
Metai taip pat buvo pažymėti sparčia baltarusiškos kilmės IT kompanijų plėtra. Tokios bendrovės kaip „EPAM Systems“ ar „Wargaming“ naujus darbuotojus Lietuvoje samdė šimtais ar net tūkstančiais ir pademonstravo savo vertę ekonomikai, staigiai įsiverždamos į didžiausių gyventojų pajamų mokesčių mokėtojų gretas.
VŽ nuomone, Lietuva visam pasauliui išskirtinai sudėtingus 2022-uosius gali palydėti aukštai iškelta galva. Trumpalaikių iššūkių, susijusių su aukštomis energijos kainomis bei seniai neregėta infliacija, yra apsčiai. Dalyje sektorių, pavyzdžiui, „fintech“ ar kriptopaslaugų, šiuo metu trūksta aiškios vizijos ir atsakymų, ar mes apskritai juos norime turėti stiprius. Tačiau bent jau trumpalaikiai iššūkiai praeis – investicijos, progresas ir šiemet, net atėjus ekonominiam sunkmečiui, sukurtos gerai apmokamos darbo vietos liks ilgajam laikotarpiui.
